Lietuvos muziejuose saugomos tautos istoriją ir tradiciją liudijančios unikalios Lietuvos kultūros, istorijos, gamtos ir technikos paveldo vertybės – meno kūriniai, liaudies meno, etnografijos, gamtos ir technikos objektai, istoriniai dokumentai, archeologiniai radiniai. Tik maža šių vertybių dalis yra pristatoma visuomenei muziejų ekspozicijų salėse, didžioji dalis laikoma saugyklose. Muziejų veiklos tikslas – ne tik išsaugoti šias vertybes ateities kartoms, bet ir kuo plačiau jas pristatyti, integruoti į šiuolaikinės visuomenės gyvenimą.
2012 m. Muziejų metų proga sukurta kultūrinio turizmo plėtojimo specialiųjų muziejinių renginių programa „Lietuvos muziejų kelias“, pasiūliusi prasmingą kelionę per visus Lietuvos regionus, taip pat ir per valstybės, kultūros istoriją. Kultūrinio-edukacinio kelio forma pasirinkta siekiant aktualizuoti ir įvertinti iki tol menkai pastebėtus kultūrinius objektus ir veiklas, išryškinti jų unikalumą, pasiekti ir įtraukti skirtingus, dažnai nelengvai pasiekiamus visuomenės segmentus, didinti muziejų žinomumą ir prieinamumą.
2012 m. Lietuvos muziejų kelias: nuo Dionizo Poškos iki šių laikų
2012 m. Lietuvos muziejų kelio pagrindinė idėja – atspindėti dviejų šimtmečių – 1812–2012 metų – muziejų veiklos kelią: nuo Dionizo Poškos Baublių iki Lietuvos jūrų muziejaus. Didelis dėmesys skirtas Lietuvos muziejų Žemaitijoje, Aukštaitijoje, Dzūkijoje, Sūduvoje ir Mažojoje Lietuvoje savitumui atskleisti.
Kiekvienas regionas turėjo savo koordinatorių, kuris sudarė savo regiono muziejų ir jų stipriausių renginių maršrutą, jį derino su kitais regionais. Taip sukurta nuosekli muziejų kelio grandinė, kurioje dalyvavo 87 muziejai, vyko 147 renginiai, kuriuose dalyvavo 28 280 lankytojų.
2013 m. Lietuvos muziejų kelias: 1863 m. sukilimo atmintis
Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. paskelbė 1863-ųjų metų sukilimo metais, todėl šiai reikšmingai datai buvo skirtas Lietuvos muziejų kelio projektas „1863 m. sukilimo istorinė atmintis“. Jame dalyvavo tie muziejai, kurie jau anksčiau buvo numatę ar specialiai projekto metu organizavo įvairius sukilimo temą atspindinčius renginius. Projekte dalyvavo 29 muziejai, vyko 37 renginiai, sulaukta 46 351 lankytojo.
Vasario 16-osios šimtmečio paminėjimo link
2014 m. Lietuvos muziejų kelias: atrastieji lobiai ir įmintos paslaptys
2014 m. pradėtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100 metų jubiliejui skirtas 5 metų Lietuvos muziejų kelio renginių ciklas. Trečiojo Muziejų kelio programa kurta įvertinus dvejų metų patirtis ir pritaikant tai, kas buvo geriausia abiejuose jau vykdytuose projektuose. 2014 m. Lietuvos muziejų kelias tema „Atrastieji lobiai ir įmintos paslaptys“ vėl suskirstytas į 5 etnografinius regionus ir turėjo bendrą visus renginius vienijusią temą. Dalyvavo 55 muziejai, juose vykusiuose 134 renginiuose sulaukta 54 000 lankytojų.
2015 m. Lietuvos muziejų kelias: dėmesys liaudies menui
Atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. LR Seimo paskelbti Lietuvos etnografinių regionų metais, Lietuvos muziejų kelias atvėrė ypač svarbų nacionalinės kultūros klodą – lietuvių liaudies meną, kurio itin daug sukaupta vietos muziejuose visoje Lietuvoje. Pagrindinis tikslas – rengiant edukacines programas, parodas, renginius ir kitokias šviečiamojo pobūdžio veiklas, supažindinti visuomenę, ypač jaunimą, su etnografinių regionų savitumu, jį atspindinčiomis muziejinėmis vertybėmis.
Renginių ciklas startavo Dzūkijoje, tęsėsi Sūduvoje, Mažojoje Lietuvoje, Žemaitijoje ir baigėsi Aukštaitijoje. Muziejai pristatė naujas ekspozicijas, parodas, videoprojektus, rengė meninius edukacinius projektus, kvietė į tradicinių amatų renginius, etninės kultūros popietes, susitikimus su tautodailininkais ir liaudies meno sričių tyrinėtojais. 67 muziejai pristatė 104 renginius, kuriuose apsilankė 92 739 lankytojai.
2016 m. Lietuvos muziejų kelias: dvarų kultūros populiarinimas
2016 m. Lietuvos muziejų kelio tema „Dvarų kultūros atspindžiai“ kvietė pažvelgti į Lietuvos dvarus, jų statinius, istorinius parkus kaip į Europos kultūros formą, kuri ypač gausiais estetiniais pavidalais Lietuvoje egzistavo šalia etninės (tradicinės) baltų kultūros.
2016 m. Muziejų kelio programos pagrindiniai aspektai: muziejuose ir kt. institucijose išsaugoto dvarų paveldo aktualinimo muziejinės formos (parodos, ekspozicijos, el. parodos, kiti projektai); dvarų kultūros nematerialiosios atminties populiarinimas; išlikusių objektų lankymas sudarant galimybę patekti ten, kur paprastai neįmanoma apsilankyti neorganizuotai be specialių leidimų; siekis parodyti apleistas, dingusias, išniekintas dvarų erdves; pažintis su meninės dvarų kultūros formomis – daile, muzika, fotografija, memuarinės ir grožinės literatūros kūriniais; akcijų ir kt. paveikių iniciatyvų organizavimas dvarų architektūros ansambliams ir jų parkams, kaip europinės kultūros formoms, puoselėti; dvarų pažangos akcentavimas (meno, mokslo, technikos, ūkio ir kitų naujovių diegimas ir pažangos sklaida); mecenatystės tradicija, kuri ypač aktuali ir dabartyje; dvarų sakralinės kultūros aspektai; gyvoji dvarų dabartis XXI a. – šiandienos dvarų savininkų, kurie atkuria dvarus, juos pritaiko dabarties gyvenimui, lankymas.
2016 m. Lietuvos muziejų kelio partneriai: Lietuvos pilių ir dvarų asociacija, Lietuvos kultūrinių tyrimų institutas, Lietuvos dailės istorikų draugija, Šatrijos Raganos bendrija, Lietuvos turizmo informacijos centrų asociacija. 2016 m. Muziejų kelyje dalyvavo per 50 Lietuvos muziejų, kurie visuomenei pristatė daugiau kaip 100 edukacinių renginių.
2017 m. Lietuvos muziejų kelias: Vasario 16-tosios kūrėjai ir puoselėtojai
2017 m. Lietuvos muziejų kelio tema „Vasario 16-tosios kūrėjai ir puoselėtojai“ – šalies kultūros, mokslo, meno, švietimo, politikos, sporto, žurnalistikos ir kitų sričių veikėjų, taip pat tremtinių ir išeivių, tauriausių, kūrybingiausių asmenybių aktualinimo programa, pakvietusi naujai pažvelgti į Vasario 16-tosios Lietuvą kūrusių žmonių gyvenimus, vertybinį pasirinkimą, jų atminimą, darbus ir tų darbų svarbą ateičiai. Pasitinkant Valstybės atkūrimo 100-metį, Muziejų kelias 2017 simboliškai kvietė į 100 renginių, kuriuos paruošė 55 muziejai iš visos Lietuvos. Visuomenei buvo pristatyti muziejuose sukaupti unikalūs eksponatai, vietovės, kiti atminties ženklai, tradicinės šventės ir bendruomenes buriantys ir įkvepinantys rengini. Kelionę pradėjęs Žemaitijoje Muziejų kelias vingiavo į Aukštaitiją, Mažąją Lietuvą, Dzūkiją ir rudenį baigėsi Suvalkijoje.
Per kiek ilgiau nei 4 mėnesius projektas „Lietuvos muziejų kelias“ pakvietė į turiningas veiklas visuose penkiuose šalies regionuose, kuriose pabuvojo virš 30 tūkstančių lankytojų. Programoje dalyvavo 55 muziejai, surengę per 30 meno ir istorinės dokumentikos parodų, e-parodų ir atnaujintų ekspozicijų, 8 mokslines konferencijas ir paskaitas, 14 kultūrinės atminties vakarų ir popiečių, 16 edukacinių programų užsiėmimų ciklų bei pažintinių-teminių ekskursijų, kūrybinių dirbtuvių, meno plenerų ir instaliacijų.
2018 Lietuvos muziejų kelias: „Nepriklausomybės metų ženklai“
2018 m. penktoji Lietuvos muziejų kelio renginių ciklo, skirto Lietuvos valstybės atkūrimo 100 metų jubiliejui, tema „Nepriklausomybės metų ženklai“ skatino apmąstyti ir šiuolaikiškai išreikšti svarbiausius Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. laikotarpio laimėjimus, kurie turėjo įtakos mūsų šalies mokslo, meno, kultūros, švietimo, pramonės, diplomatijos ir kitų sričių plėtrai. Net 75 muziejai iš visos Lietuvos parengė 130 renginių, kurie buvo įtraukti į Europos kultūros paveldo metų įgyvendinimo Lietuvoje programą.
Laikantis susiformavusių projekto tradicijų, muziejai aktyvųjį renginių laikotarpį pradėjo pagal jų priklausomybę etnografiniam regionui. Pirmieji plėtoti temą „Nepriklausomybės metų ženklai“ pradėjo Aukštaitijos muziejai, vėliau Dzūkijos, Suvalkijos (Sūduvos), Mažosios Lietuvos. Prasidėjus kalendoriniam rudeniui savo renginius pristatė ir į paskutinius projekto renginius kvietė Žemaitijos muziejai.
Muziejai kvies ieškoti Tėvynės
Visuomenės įsitraukimas į Muziejų kelio veiklas, skatina muziejus ir toliau kurti bendrus projektus, todėl 2018 m. Lietuvos muziejų kelio programos uždarymo konferencijoje Žemaičių muziejuje „Alka“ buvo nuspręsta 2019–2021 m. vykdyti nacionalinės kultūrinės tapatybės formavimo ir puoselėjimo programą „Tėvynės ieškojimas“, kuri taptų Muziejų kelio plėtros antruoju etapu.
2019 Lietuvos muziejų kelias: „Lietuvos kraštovaizdžiai: vandenų kultūrinė atmintis“
Septynerius metus į įvairius renginius ir veiklas visoje Lietuvoje kvietęs bendras muziejų projektas 2019 m. pradėjo antrąjį plėtros etapą – nacionalinės kultūrinės tapatybės formavimo ir puoselėjimo programą „Tėvynės ieškojimas“. Naujoji programa ir LMK tema „Lietuvos kraštovaizdžiai: vandenų kultūrinė atmintis“ yra skiriami artėjančiam Lietuvos Respublikos atkūrimo 30-mečiui 2020 m. pažymėti.
Išlaikant susiformavusias tradicijas, „Lietuvos muziejų kelias“ nusitiesė per visus etnografinius regionus: prasidėjęs Aukštaitijoje (birželio 18 -30 d.), suko į Žemaitiją (liepos 1-21 d.), Mažąją Lietuvą (liepos 22- rugpjūčio1 d.), Sūduvą (rugpjūčio 12 -rugsėjo 1 d.) ir Pasaulinę turizmo dieną, rugsėjo 27-ąją, baigėsi Dzūkijoje, Trakų pilies saloje. Net 60 muziejų visoje Lietuvoje buvo atvėrę ekspozicijų ir parodų salių duris, rengė edukacines programas, koncertus. Projekto metu įvyko 126 renginiai: pažintinės ekskursijos, virtualios parodos, plenerai, pilietinės akcijos, teatralizuotos išvykos, pėsčiųjų ir net motociklininkų žygiai. Visi jie buvo skirti nacionalinio kultūros paveldo aktualinimui, kultūros ir meno sklaidai Lietuvoje.
Renginiuose lankėsi virš 40 450 dalyvių (Aukštaitijoje – 15 757, Žemaitijoje – 3437, Mažojoje Lietuvoje – 5714, Sūduvoje – 2452, Dzūkijoje – 13 083). Baigiamasis renginys Trakų istorijos muziejuje buvo įvairus savo programa. Uždarymo konferencijoje buvo pristatyti projekto 2019 m. Lietuvos muziejų kelias programos „Lietuvos kraštovaizdžiai: vandenų kultūrinė atmintis“ rezultatai, aptartos ir apibendrintos veiklų patirtys. Svarbus renginio akcentas – naujos nacionalinės kultūrinės tapatybės formavimo ir puoselėjimo 2019 – 2021 m. programos „Tėvynės ieškojimas“ 2020 metų Lietuvos muziejų kelio temos „Lietuvos kraštovaizdžiai: kalnų ir kalvų kultūriniai reginiai“ paskelbimas.
2021 m. bus plėtojama Lietuvos parkų ir sodų tema.
Pirmasis, daugiau nei keturis mėnesius trukęs programos „Tėvynės ieškojimas“ Lietuvos muziejų kelio (LMK) 2019 m. projektas tema „Lietuvos kraštovaizdžiai: vandenų kultūrinė atmintis“ finišavo Trakuose – rugsėjo 27 d. Pasaulinę turizmo dieną vykusiame baigiamajame renginyje – uždarymo konferencijoje. Projekte dalyvavo per 60 muziejų ir kitų kultūros bei gamtos paveldą puoselėjančių institucijų iš visos Lietuvos. Projekto metu įvyko 126 renginiai. Ekspozicijų ir parodų salėse, edukacinėse programose, koncertuose lankėsi, aktyvaus pažinimo programose dalyvavo per 32 800 kultūros ir gamtos paveldo mylėtojų.
LMK 2020: 30 kultūrinių susitikimų ant garsiausių Lietuvos istorinių kalnų ir kalvų
Antrojo programos Programos „Tėvynės ieškojimas“ projekto „Lietuvos muziejų kelias“ tema „Lietuvos kraštovaizdžiai: kalnų ir kalvų kultūriniai reginiai“. Programą buvo planuojama plėtoti dviem renginių ciklais: nacionaliniu ir regioniniu.
Žmogaus santykis su Tėvyne, jos kultūros erdvėmis, kultūriniais objektais – piliakalniais, pilimis, rūmais ir jų parkais, šventovėmis, vienuolynais, unikaliais praeities amžių statiniais, įrenginiais, su memorialiniais objektais, etninės kultūros ženklais – su visu kultūriniu kraštovaizdžiu formuojasi tik tada, jei yra formuojamas, jei to ryšio siekiama sąmoningai, kryptingai, asmeniškai, natūraliai.
Tačiau karantinas dėl korononaviruso Covid 19 pandemijos pakoregavo LMK renginių programos turinį, tiek jos įgyvendinimo grafiką. Jau devintus metus vykstantis LMK projektas, kas met prasidedantis gegužės 18-ąją – Tarptautinę muziejų dieną, 2020 metais startavo Valstybės dienos išvakarėse ir vyko tik nacionaliniu projekto ciklu – 30 kultūrinių susitikimų ant garsiausių Lietuvos istorinių kalnų ir kalvų, turinčių ypatingą kultūrinę atmintį ir meninį įprasminimą. Siekiant lankytojų saugumo, renginiai buvo organizuojami išimtinai atvirose erdvėse ir, esant galimybei, koncentruojami į savaitgalius (penktadienį, šeštadienį, sekmadienį).
Pradžia – Valstybės dienos išvakarėse 3 d. Vilniuje, Gedimino kalne
Rengėjas – Lietuvos nacionalinis muziejus
Pabaiga – rugsėjo 25 d. – Anykščiuose, ant Liūdiškių kalvos prie „Laimės žiburio“.
Rengėjai – Anykščių meno centras – Angelų muziejus ir kt. muziejai bei kultūros įstaigos
Tema „Lietuvos kraštovaizdžiai: kalnų ir kalvų kultūriniai reginiai“ kvietė įvardinti Lietuvos kalnų, kalvų, aukštų krantų ir kitų aukštumų kultūrinę atmintį, aktualizuoti tas gamtines erdves, kurios yra įgiję kultūrinį matmenį. Nuo Gedimino kalno Vilniuje iš pilies bokšto galime žvelgti ne tik įprastu žvilgsniu, bet ir kultūrinės atminties žvilgsniu – Adomo Mickevičiaus, Maironio, kitų kūrėjų sukurtais vaizdiniais. Nuo Liūdiškių kalvos galime matyti ne tik Anykščių šilelį, bet ir tai, ką įprasmina Antano Baranausko poetinis žvilgsnis, poemos „Anykščių šilelis“ metaforos. Nuo Birutės kalno Baltijos jūrą galime matyti ir Maironio eilėraščio „Nuo Birutės kalno“ lyrinio herojaus akimis. Tad gamtinis reginys įgis kultūrinių metaforų, simbolių kultūrinį matmenį.
Pirmiausia buvo siekiama aktualinti etninius pasakojimus (epai, sakmės, legendos, padavimai ir kt.) apie kalnų, kalvų, aukštų krantų ir kitų aukštumų vardo kilmę, mitiniuose siužetuose ir istoriniuose pasakojimuose įvardintus statinius ir įrenginius bei ypatingus įvykius ar kitus tautosakinius siužetus. Taip pat remtis profesionalia kūryba: literatūra (baladės, eilėraščiai, poemos, apsakymai, novelės, romanai ir kt.), daile (tapyba, grafika, piešiniai, tekstilės, skulptūra, mažoji plastika, mozaika, pano ir kt.), muzika (etiudai, preliudai, sonatos, simfoniniai kūriniai, dainos, arijos ir kt.), meninio ir dokumentinio kino, animacijos, vaizdo ir kt., scenos meno kūriniais (dramos, baleto, šokio ir kt.).
Programa apėmė 30 objektų maršrutą istorinėse Lietuvos sostinėse ir visuose etnografiniuose regionuose – Dzūkijoje, Suvalkijoje (Sūduvoje), Mažojoje Lietuvoje, Žemaitijoje, Aukštaitijoje, kviečiant visuomenę atvykti į kultūrinių kraštovaizdžių aktualinimo renginius.
Projektą koordinavo LMA projektų vadovė, LMK programos administratorė Lolita Valužienė, LMK programos komunikacijos vadovė Janina Stankevičienė, Aukštaitijos regiono muziejų koordinatorė Jolita Kirkilaitė, Žemaitijos regiono muziejų koordinatorė Vida Kanapkienė, Mažosios Lietuvos regiono muziejų koordinatorė Liudvika Burzdžiuvienė, Sūduvos (Suvalkijos) regiono muziejų koordinatorius Tomas Kukauskas, Dzūkijos regiono muziejų koordinatorė Daina Pledienė.
Partneriai: visų tipų įstaigos ir organizacijos, ypač nacionaliniai ir regioniniai parkai, visuomenės sambūriai, bendruomenės, gamtiniai sąjūdžiai ir kt.
LMK 2021: „Kultūriniai kraštovaizdžiai: parkų ir sodų menas“
Trečiasis Programos renginių ciklas „Kultūriniai kraštovaizdžiai: parkų ir sodų menas“- iškilmingai startavęs š. m. liepos 2 d. Palangos gintaro muziejuje ir apkeliavęs visus Lietuvos etnografinius regionus, Pasaulinę turizmo dieną rugsėjo 27-ąją baigėsi Užutrakyje. Net 75 renginių organizatoriai (muziejai, jų padaliniai, kiti instituciniai partneriai) visoje Lietuvoje buvo sutelkę jėgas ir kūrybinius išteklius programos įgyvendinimui. Žemaitijoje programą vykdė 17 institucijų, Mažojoje Lietuvoje – 7, Suvalkijoje (Sūduvoje) – 13, Dzūkijoje – 15, Aukštaitijoje – 23 muziejai.
Garsiuose ir mažiau žinomuose Lietuvos istoriniuose parkuose ir soduose muziejininkai ir jų partneriai suorganizavo ir įgyvendino 111 renginių (palyginimui 2019 m. Lietuvos muziejų kelio projekte dalyvavo – 60, o 2020 m. – 42 muziejai ar kt. kultūros paveldą puoselėjančios institucijos). Šiais metais renginiuose apsilankė apie 81 362 lankytojų.
2022–2027 muziejininkai ieškos Europos ženklų Lietuvoje
Naujas LMK projekto plėtros etapas – 2022–2027 metų kultūros paveldo sklaidos programa „Gimtoji Europa“ ir jos pirmoji 2022 m. tema – „Europos ženklai Lietuvoje: gotika“.
Lietuvos muziejų kelio pasiekimai
Renginių ir lankytojų gausa: 2012–2020 m. Lietuvos muziejų keliuose dalyvavo beveik 100 Lietuvos muziejų, per projekto vykdymo metus pristatyti daugiau kaip 937 renginiai, iš viso sulaukta per 663 tūkst. lankytojų.
Informacijos apie muziejus ir jų veiklą sklaida, muziejų sektoriaus reklama: pasiekta plačiausia nacionalinė auditorija, įtraukti įvairūs sunkiai pasiekiami visuomenės segmentai, o tai ypač aktualu mažiesiems regionų muziejams. Tokios stiprios nacionalinės reklaminės kampanijos muziejai iki tol neturėjo.
Bendramuziejinių gebėjimų, idėjų ir iniciatyvų kooperavimas: Muziejų kelias tapo savotiška idėjų ir iniciatyvų muge, gebėjimų taikymo ir ugdymo mokykla. Projekto metu dalintasi patirtimi, semtasi minčių iš kolegų, muziejų partnerių.
Bendradarbiavimas: muziejai ir kitas kultūros, meno, švietimo, turizmo įstaigas sutelkti bendram tikslui – skatinti kultūros pažinimą, didinti visuomenės, ypač jaunimo, neformalų švietimą, per edukacines veiklas ugdyti kūrybiškumą, savo istorijos ir tapatumo suvokimą.
Muziejų unikalumo išryškinimas: Lietuvos muziejų kelias padėjo per konkrečiam muziejui būdingas veiklas atskleisti savo savitumą, kuris ypač išryškėjo kitų muziejų kontekste.
Muziejų kaip nacionalinės kultūros, istorijos ir paveldo puoselėtojų bei edukacinių veiklų vykdytojų, įvaizdžio sustiprinimas.
Galerijoje – Danutės Mukienės, Lolitos Valužienės, Jolitos Kirkilaitės, Rasos Augutytės, LMA archyvo fotografijos.