Tyrime dalyvavo muziejų direktoriai, direktorių pavaduotojai, padalinių vedėjai, viešųjų ryšių specialisto, kuratoriaus, edukatoriaus, gido funkcijas atliekantys, taip pat kasos, rūbinės, salių darbuotojai ir muziejai: Lietuvos dailės muziejus (Nacionalinė  dailės galerija,  Prano Domšaičio galerija, Radvilų rūmų muziejus, Taikomosios dailės ir dizaino muziejus, Vilniaus paveikslų galerija, Vytauto Kasiulio dailės muziejus), Lietuvos nacionalinis muziejus (Kazio Varnelio namai-muziejus), Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus (A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus, Kauno paveikslų galerija, Mykolo Žilinsko dailės galerija, M. K. Čiurlionio dailės galerija, M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus), Šiaulių „Aušros“ muziejus (Fotografijos muziejus.
Prie svetingo ir visiems lankytojams atviro muziejaus kūrimo prisideda visi šios įstaigos darbuotojai – tiek sutinkantys lankytojus, tiek rengiantys parodas, ekskursijas bei edukacinę veiklą, tiek planuojantys muziejaus veiklos kryptis ir biudžetą. Šis 2017–2018 metais įgyvendintą Lietuvos meno muziejų prieinamumo socialinės atskirties grupių asmenims tyrimą pristatantis leidinys yra skirtas visiems, besidomintiems muziejų prieinamumo didinimo galimybėmis. Tai yra patariamasis dokumentas, galintis pagelbėti tarpkultūrinėje ir tarpsektorinėje aplinkose, kai glaudžiai bendradarbiaujama su neįgaliųjų atstovais, nevyriausybinėmis organizacijomis, paslaugų teikėjais ir pilietine visuomene. Turimais duomenimis, šis tyrimas yra pirmasis Baltijos šalyse, nagrinėjantis meno muziejų prieinamumo negalią turintiems asmenims temą. Tyrime taikyta įvairi tyrimų metodika, todėl tikimės, kad šis darbas prisidės prie tarpsektorinių tyrimų plėtotės Lietuvoje.
Leidinį atsisiųsti galima čia

Lietuvos muziejų informacija