Lietuvos muziejai – aktyvūs tarptautinės Vilniaus / Baltijos knygų mugės dalyviai

 

 

Lietuvos muziejų asociacijos dalyvavimas tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje – dar viena galimybė kurti muziejų ir muziejininkų, kaip aktyvių kultūrinio gyvenimo dalyvių, įvaizdį visuomenėje. Vienu iš svarbiausių šalies kultūros įvykių tapęs kasmet vykstantis renginys sutraukia tūkstančius lankytojų ir muziejams suteikia galimybę vienai iš tikslinių auditorijų – aktyviems kultūros mylėtojams tiesiogiai pristatyti muziejų naujoves, supažindinti su naujais leidiniais, renginiais, edukacinėmis programomis. Tai padeda kurti muziejų, kaip aktyvių kultūrinio gyvenimo dalyvių, įvaizdį, keisti visuomenės požiūrį į muziejininko profesiją, stiprinti Lietuvos muziejų bendradarbiavimą. Muziejų asociacijos narių dalyvavimą Vilniaus / Baltijos knygų mugėje kasmet remia LR kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba.

Lietuvos muziejų asociacija Knygų mugėje pirmą kartą prisistatė 2012-aisiais – Muziejų metais. Muziejų stendą mugėje aplankė daugiau kaip 10 000 lankytojų. Muziejų metai buvo pažymėti dinamiška įvairių renginių – parodų, mugių, konferencijų, meninių akcijų ir muziejų viešinimo projektų programa. Pasak Lietuvos muziejų asociacijos pirmininko Raimundo Balzos, muziejams tai buvo proga stengtis keisti savo įvaizdį, labiau atsiverti lankytojams, įtraukti juos į dinamišką pažinimo procesą.

Muziejai kitu kampu

2012 m. „Litexpo“ parodų rūmuose vykusioje 13-oje tarptautinėje Vilniaus / Baltijos Knygų mugėje 12 muziejų – Lietuvos muziejų asociacijos narių pristatė apie 150 pavadinimų įvairiausių leidinių. Savarankiškai mugėje dalyvavo Lietuvos nacionalinis, Lietuvos dailės muziejai ir Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Atskirame Knygų mugės renginyje pristatyta Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Taikomosios dailės skyriaus vedėjos, humanitarinių mokslų daktarės Aldonos Snitkuvienės knyga apie Lietuvos muziejuose saugomus senovės Egipto eksponatus „Lietuva ir Senovės Egiptas XVI a. pab. – XXI a. pr.: keliautojų, kolekcininkų ir mokslininkų pėdsakais“.

Jungtinio muziejų stendo lankytojus patraukė ir edukaciniai užsiėmimai – buvo galima nusikaldinti Muziejų metų monetą, išbandyti Johano Gutenbergo išradimo analogą – rankinę tekstų rinkimo mašiną su presu ir atsispausti šventinį tekstą. Jaunieji mugės lankytojai buvo laukiami Sigutės Chlebinskaitės kūrybinėje studijoje „Tu gali sukurti knygą“, ten darbavosi Lietuvos jūrų muziejaus edukatorių komanda.

Mugėje pristatyti Muziejų metus pakviesti „Kito kampo“ teatro aktoriai Audrius Bružas ir Kirilas Glušajevas. Jų atliekamą teatralizuotą improvizaciją „Kitu kampu apie muziejus“ stebėjo apie 500 žiūrovų. Pasibaigus Knygų mugei inicijuota knygų dovanojimo bibliotekoms akcija – daugiau nei 200 knygų iš Jungtinio Lietuvos muziejų asociacijos stendo buvo perduotos Vilniaus apskrities regiono bibliotekoms.

 Muziejai kvietė sustabdyti akimirką

2013 m. Knygų mugėje veikusiame Lietuvos muziejų asociacijos jungtiniame stende 16 muziejų pristatė apie 100 pavadinimų leidinius. Muziejų stendas lankytojus ypač viliojo čia veikusia improvizuota foto ateljė „Sustok, akimirka!“, kurioje buvo galima pakeliauti laiku – nusifotografuoti pasipuošus istoriniu kostiumu ar jo detale. Be to, lankytojai vėl turėjo progos dalyvauti improvizuotame edukaciniame užsiėmime „Kai tekstus rinko rankomis“, o mažųjų kūrybinėje studijoje „Tu gali sukurti knygą“ laukė dailininkė Sigutė Chlebinskaitė ir edukatorių komanda.

Mugės metu surengtos M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejaus išleistos knygos „Antanas Kučingis. Laiškai. Dokumentai. Atsiminimai“ sutiktuvės. Legendinio solisto asmenybę pristatė knygos sudarytoja Kristina Mikuličiūtė-Vaitkūnienė, garsių operų arijas atliko dainininkas Liudas Mikalauskas. Bažnytinio paveldo muziejus specialiame renginyje supažindino su Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios istorija ir Bažnytinio paveldo muziejaus veikla. Kėdainių krašto muziejus pristatė dvi Kėdainių istorijai skirtas knygas ir kompaktinę plokštelę, Lietuvos jūrų muziejus – išleistą istoriko Romualdo Adomavičiaus mokslinę studiją „Jūrinis savarankiškumas. Lietuvos prekybos laivyno kūrimosi istorija (1921–1940 m.)“.

Lietuvos muziejų asociacija tęsė 2012 m. pradėtą prasmingą iniciatyvą – Lietuvos bibliotekoms dovanojo 150 mugės metu neparduotų naujausių Lietuvos muziejų leidinių.

Mugėje – susidomėjimas istorinėmis knygomis

2014 m. vykusioje 15-ojoje Vilniaus knygų mugėje veikusiame Lietuvos muziejų asociacijos stende daugiau nei 100 pavadinimų leidinius pristatė 19 muziejų. Muziejų stendą aplankė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Mugės lankytojai aktyviai domėjosi naujausiais muziejų leidiniais. Maironio lietuvių literatūros muziejus išleido 3 iki šiol neskelbtų Jono Mačiulio-Maironio tekstų sąsiuvinius: „Saulėtas vainikas“, „Mokslas – tai didžiausia galybė“, „Kaip nepastovi žemiškoji garbė“. Molėtų krašto muziejus pristatė Stepono Antanavičiaus knygą „Molėtų krašte“, kurioje pateikiama daugiau kaip 200 vertingų iliustracijų. Su ypač dideliu susidomėjimu sutikta Žemaičių vyskupystės muziejaus iš originalo lenkų kalba išversta Vincento Juzumo (1819–1901) „Žemaičių vyskupijos istorija“ (1899), kurios originalus pavadinimas „Medininkai, arba senosios Medininkų ar Žemaičių vyskupijos aprašymas“.

Didelio dėmesio sulaukė ir Lietuvos jūrų muziejaus įkūrėjo rašytojo Aloyzo Každailio legendinės knygos „Laivai ir jūrininkai“ trečiasis leidimas, papildytas Jūrų muziejaus istorikų Romaldo ir Romualdo Adomavičių tekstais apie Lietuvos laivybos istoriją. Besidominčius teatro istorija patraukė Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus bei Mokslo ir enciklopedijų leidyklos išleista knyga „Ten, kur viskas daug labiau. Lietuvos teatro dailės žodynas“.

Lietuvos muziejų asociacijos stende su istorija, knyga, literatūra turėjo progos susipažinti ir jauniausi mugės lankytojai, nes čia veikė nuotaikinga muziejų edukacijos sala „MuMo klasika“. Vaikai kartu su edukatoriais kūrė animacinį filmą, kuriame atgijo K. Donelaičio pasakėčių personažai, improvizuotą lėlių teatrą ir persikėlė į A. Baranausko klėtelę Anykščiuose, galėjo trumpam pasijusti poetais, gamino „skrebinimo“ knygelę, mokėsi rašyti žąsies plunksna. Vaikų scenoje edukatoriai pristatė programą „Kelionė į pasakų pasaulį“ pagal lietuvių autorių vaikams ir jaunimui parašytus kūrinius.

 Dėmesys krašto ir knygos istorijai

2015 m. Vilniaus knygų mugėje  įkurtame Lietuvos muziejų asociacijos stende net 26 muziejai pristatė savo leidybinę veiklą. Per 4 mugės dienas stendą aplankė per 15 tūkst. lankytojų. Kaip ir kasmet, atskiruose stenduose prisistatė Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis muziejus LDK valdovų rūmai ir Lietuvos dailės muziejus.

Mugėje surengtas Šiaulių „Aušros“ muziejaus išleistas katalogas-albumas „1863 metų sukilimas: veidai, vardai, istorijos“ pristatymas. 1933 m. šis muziejus pirmą kartą Lietuvoje surengė parodą, skirtą 1863 m. sukilimo 70-mečiui. 2013 m., po pirmosios parodos praėjus 80 metų, minint 1863 m. sukilimo 150-ąsias metines, Šiaulių „Aušros“ muziejus surengė tarptautinę parodą ir išleido leidinį.

Muziejų asociacijos stende veikė edukacijos sala „Paslaptinga MuMo“, skirta raštijos ir knygos istorijos slėpiniams ir mįslėms. Čia veikusiose kūrybinėse dirbtuvėse jaunieji lankytojai susipažino su senųjų civilizacijų rašmenimis, gamino „skrebinimo“ knygeles, mokėsi „graždankės“ – Spaudos draudimo laikotarpiu vietoj lotyniškų rašmenų naudotos kirilicos.

Personažai ieškojo autoriaus

2016 m. Vilniaus knygų mugėje Lietuvos muziejų asociacijos stende daugiau nei šimto keturiasdešimties pavadinimų leidinius pateikė ir kultūrinėje programoje dalyvavo dvidešimt keturi muziejai: Lietuvos jūrų, Rietavo Oginskių kultūros istorijos, Lietuvos švietimo istorijos, Vytauto Didžiojo karo, Maironio lietuvių literatūros, Molėtų krašto, Panevėžio kraštotyros, Rokiškio krašto, Kėdainių krašto, Raseinių krašto istorijos, Lietuvos teatro, muzikos ir kino, Bažnytinio paveldo, Marijampolės kraštotyros, Alytaus kraštotyros, Mažosios Lietuvos istorijos, Joniškio istorijos ir kultūros, Trakų istorijos, Šiaulių „Aušros“, Kauno rajono, Kauno miesto, Birštono muziejai, Žemaičių muziejus „Alka“, Anykščių menų centras su Angelų muziejumi, VšĮ „Žaislų muziejus“.

Kūrybinėje studijoje „Įženk į knygą“ lankytojai galėjo tapti knygų personažais, įsiamžinti fotografijose ir išvysti didžiausią knygą visoje mugėje. Muziejai aktyviai dalyvavo knygų mugės kultūrinių renginių programoje. Lietuvos jūrų muziejaus istorikų komanda – Olga Žalienė, Romaldas Adomavičius ir Dainius Elertas – pristatė knygą „Mano miestas Klaipėda. 1900–1939 metai“. Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus lankytojus pakvietė į 2015 m. išleistų knygų, skirtų Mykolo Kleopo Oginskio jubiliejiniams metams, teatralizuotą pristatymą, kuriame dalyvavo gausus būrys istorinės atminties ir kultūros paveldo puoselėtojų. Panevėžio kraštotyros muziejus solidžiu 300 puslapių albumu „Senasis Panevėžys. Henriko Grinevičiaus atvirukų ir fotografijų kolekcija“ pristatė kolekcininko sukauptus Panevėžio miesto vaizdus nuo pirmųjų XIX amžiaus pabaigoje iki 1940 m. Molėtų krašto muziejus džiugino Arimetos Vojevodskaitės „Istoriniu pasakojimu apie Videniškius“.

Lietuviški ženklai pasaulyje

Lietuvos muziejų asociacija 2017 m. tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje dalyvavo šeštą kartą. Mugės tema „Lietuviški ženklai pasaulyje“ muziejams suteikė galimybę pristatyti naujausius leidinius ir intriguojančias ekspozicijas, tiesiogiai pabendrauti su mugės lankytojais, aktyviais kultūrinio gyvenimo dalyviais.
Jungtiniame LMA stende buvo eksponuojama muziejinių artefaktų paroda „Lietuviški ženklai pasaulyje iš muziejų rinkinių“, pristatyti daugiau nei šimto keturiasdešimties pavadinimų leidiniai. Mugėje dalyvavo 27 Lietuvos muziejai: Alytaus kraštotyros, Birštono, Bažnytinio paveldo, Joniškio istorijos ir kultūros, Kauno rajono, Maironio lietuvių literatūros, Marijampolės kraštotyros, Mažosios Lietuvos istorijos, Mažeikių, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės, Kėdainių krašto, Lietuvos jūrų, Lietuvos teatro, muzikos ir kino, Panevėžio kraštotyros, Raseinių krašto istorijos, Rokiškio krašto, Šiaulių „Aušros“ , Trakų istorijos, Zarasų krašto muziejai, Anykščių menų centras, Vilniaus memorialinių muziejų direkcija, Venclovų namai-muziejus, Žemaičių muziejus „Alka“ ir atskiruose stenduose Lietuvos dailės, Lietuvos nacionalinis, A. Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejai ir Nacionalinis muziejus Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Muziejai – aktyvūs knygų mugės kultūrinės programos dalyviai, kitose mugės erdvėse pristatę naujausius ir aktualiausius leidinius, surengę malonių susitikimų su išskirtinėmis lietuviškus ženklus pasaulyje skleidžiančiomis asmenybėmis.

Muziejai – Lietuvos istorijos ir kultūros paveldo „juodoji dėžė“

Lietuvos muziejų asociacija, 2018 m. septintąjį kartą dalyvaujanti tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje, pristatė intriguojančią garso instaliaciją „Muziejai – Lietuvos istorijos ir kultūros paveldo „juodoji dėžė“ bei edukacinį žaidimą „Atrakink savo istoriją“. Mugės lankytojai buvo kviečiami užsukti į oranžinį kambarį ir iššifruoti „juodoje dėžėje“ užkoduotą informaciją apie svarbiausias Nepriklausomybės šimtmečio istorijas, saugomas Lietuvos muziejuose. Žaidimo autoriai tiki, kad kiekvienas dalyvis galėjo „skaityti Lietuvą“ lyg gyvą istoriją, rašomą čia ir dabar.
Jungtiniame LMA stende pristatyti beveik dviejų šimtų pavadinimų muziejų leidiniai – albumai, katalogai, knygos, kompaktinės plokštelės, atvirukai, plakatų komplektai, informaciniai bukletai.  Vilniaus knygų mugėje  dalyvavo Alytaus kraštotyros, Joniškio istorijos ir kultūros, Kauno rajono, Kėdainių krašto, Kernavės archeologinės vietovės, Lietuvos jūrų, Maironio lietuvių literatūros, Lietuvos teatro, muzikos ir kino, Marijampolės kraštotyros, Mažosios Lietuvos istorijos, Molėtų krašto, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės, Panevėžio kraštotyros, Rokiškio krašto, Šiaulių „Aušros“, Trakų istorijos, Vytauto Didžiojo karo, Zarasų krašto muziejai, Anykščių menų centras su Angelų muziejumi, BĮ Neringos muziejai, Vilniaus memorialinių muziejų direkcija, Biržų krašto muziejus „Sėla“, Žemaičių muziejus „Alka“, atskiruose stenduose leidinius pristatė Bažnytinio paveldo, Lietuvos dailės, Lietuvos nacionalinis, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejai ir Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Kultūrinėje mugės programoje vyko naujausių ir aktualiausių muziejų leidinių pristatymai, Vaikų scenoje mažųjų mugės lankytojų laukė teatralizuoti edukaciniai pasirodymai.

Lietuvos muziejai praeitį atvėrė ateičiai

Lietuvos muziejų asociacija aštuntą kartą dalyvavo tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje, 20-oji knygų mugė lankytojus pasitiko tema – „Po dvidešimties metų“. LMA kartu su šalies muziejais jubiliejinės mugės svečiams pristatė solidžią programą: beveik dviejų šimtų penkiasdešimties pavadinimų leidinių ekspoziciją – albumai, katalogai, knygos, kompaktinės plokštelės, atvirukai, plakatų komplektai, informaciniai bukletai ir kt., 10 kultūrinių renginių – naujausių knygų pristatymų, edukacinę parodą „Praeitis atverta ateičiai: tekstai ir vaizdai iš muziejų rinkinių“, skirta 20 metų muziejų leidybos istorijai.
Jungtiniame LMA stende 3.10, tradiciškai įsikūrusiame Litexpo rūmų 3 salėje, dalyvavo Alytaus kraštotyros, Angelų, Joniškio istorijos ir kultūros, Kauno rajono, Kėdainių krašto, Lietuvos jūrų, Lietuvos liaudies buities, Lietuvos teatro, muzikos ir kino, Maironio lietuvių literatūros, Marijampolės kraštotyros, Mažosios Lietuvos istorijos, Molėtų krašto ,Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės, Panevėžio kraštotyros, Raseinių krašto istorijos, Rokiškio krašto, Šiaulių „Aušros“, Trakų istorijos, Utenos kraštotyros, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų, Vytauto Didžiojo karo muziejai, Biržų krašto muziejus „Sėla“, Žemaičių muziejus „Alka“, muziejus „Duonos kelias“, tradiciškai atskiruose stenduose leidinius pristatė Bažnytinio paveldo, Lietuvos dailės, Lietuvos nacionalinis, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejai ir Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, į renginius už mugės ribų pakvietė naujausias Lietuvos muziejų asociacijos narys – MO muziejus.

Muziejai be formulių: vaizdai, garsai, virtuali realybė

Lietuvos muziejų asociacija (LMA) devintą kartą dalyvauja tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje ir kartu su šalies muziejais 21-osios mugės svečiams parengė įtraukią programą: beveik 250 pavadinimų leidinių, 6 naujausių knygų pristatymus, šešėlių teatrą, edukacinius pasirodymus ir instaliaciją „Muziejai be formulių: vaizdai, garsai, virtuali realybė“, supažindinančią su muziejų veiklomis KITAIP.
Jungtiniame LMA stende prisistatė: Alytaus kraštotyros, Angelų, Joniškio istorijos ir kultūros, Gargždų krašto, Kauno rajono, Kėdainių krašto, Lietuvos jūrų, Lietuvos teatro, muzikos ir kino, Lietuvos liaudies buities, Maironio lietuvių literatūros, Marijampolės kraštotyros, Mažosios Lietuvos istorijos, Molėtų krašto, Muitinės, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės, Panevėžio kraštotyros, Rokiškio krašto, Rietavo Oginskių kultūros istorijos, Šilutės Hugo Šojaus, Trakų istorijos, Utenos kraštotyros, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų, Vytauto Didžiojo karo, Zarasų krašto muziejai, Tauragės krašto muziejus „Santaka“, Venclovų namai-muziejus, Žemaičių muziejus „Alka“ ir Muziejus „Duonos kelias“.  Atskiruose stenduose leidinius pristato A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis, Lietuvos dailės, Lietuvos nacionalinis, MO, Šiaulių „Aušros“ muziejai, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai.

Galerijoje LMA archyvo nuotraukos

Galerija

Atviri. Artimi. Įkvepiantys

Bendradarbiaukime

+370 684 23 404 labadiena@museums.lt

Į viršų