Net 42 muziejai visoje Lietuvoje šiais metais priėmė iššūkį – atsižvelgiant į pandemijos situaciją šalyje, visi projekto renginiai vyko atvirose erdvėse. Pasak Lietuvos muziejų asociacijos vadovo-valdybos pirmininko Raimundo Balzos „muziejai prisitaikė prie situacijos diktuojamų aplinkybių, projekto metu išėjo iš uždarų muziejų erdvių ant kalnų ir piliakalnių, o tai leido į renginius saugiai pakviesti daugiau žmonių“.
Atvirose erdvėse muziejininkai suorganizavo ir įgyvendino 44 renginius. Renginiuose apsilankė apie 11 600 lankytojų: Istorinėse sostinėse – apie 270 lankytojų; Dzūkijoje – 394; Suvalkijoje (Sūduvoje) –8170; Mažojoje Lietuvoje –322; Žemaitijoje –2035; Aukštaitijoje – apie 400 lankytojų. Tai šeimos, moksleiviai, senjorai, studentai, turistai ir poilsiautojai – didžioji dalis Lietuvos gyventojų šią vasarą atostogavo savo šalyje, tad atostogų ir kelionių maršrutus papildė Muziejų kelio renginiais.
„Tėvynės ieškojimo“ kelionė smalsiausius vedė žinomų ir mažiau girdėtų kalnų, kalvų ir piliakalnių link – nuo istorinių Lietuvos sostinių Vilniaus, Kernavės, Trakų ir Kauno kalnų iki Vytauto ar Juodojo kalno Dzūkijoje, nuo Aušrakalnio ir Sudargo piliakalnių Sūduvoje iki Uošvės kalno ir Rambyno Mažojoje Lietuvoje, nuo Medvėgalio Žemaitijoje iki Raginėnų, Taurapilio, Moškėnų piliakalnių Aukštaitijoje. Čia lankytojų laukė legendos, pasakojimai, teatralizuoti pasirodymai, lauko parodos, pėsčiųjų žygiai, amatų dienos ir net punšo ar tradicinių meduolių ragavimas. Keliaujantieji visu Lietuvos muziejų kelio 2020 m. maršrutu nuo pirmojo renginio Vilniuje iki paskutiniojo Anykščiuose per šiuos tris mėnesius automobiliu turėjo įveikti maždaug 2874 kilometrus. Tikros atostogų kelionės vertas kilometražas!
Baigiamasis renginys Anykščiuose sukvietė gausią muziejininkų šeimą. Susirinkę į sueigą prie Liudiškių piliakalnio, dalyvaujant LR kultūros viceministrei Zitai Bružaitei ir Anykščių r. merui Sigučiui Obelevičiui, visi, kartu su Anykščių kultūros centro ansambliu „Valaukis“ (vadovė Regina Stumbrienė), giedojo Klemenso Kairio ir Antano Baranausko dainas, paskutinį kartą su projekto bendrakeleiviais pasižvalgė nuo rašytojo Jono Biliūno „Laimės žiburio“ kalvos ir pripažino – „Kai žiūrime nuo kalno visad matom dangų“ (prof. Viktorija Daujotytė).
Baigiamojo renginio uždarymo konferencijoje buvo aptarti projekto „Lietuvos kraštovaizdžiai: kalnų ir kalvų kultūriniai reginiai“ rezultatai, aptartos ir apibendrintos veiklų patirtys, įvertintos muziejininkų pastangos ir atkaklumas vykdyti projektą net ir nepalankiomis šių metų aplinkybėmis. Diskusijose rezultatais bei įžvalgomis dalinosi visų Lietuvos regionų koordinatoriai: Jolita Kirkilaitė (Aukštaitija), Vida Kanapkienė (Žemaitija), Liudvika Burzdžiuvienė (Mažoji Lietuva), Tomas Kukauskas (Suvalkija (Sūduva), Daina Pledienė (Dzūkija).
Svarbiausias renginio akcentas – naujos nacionalinės kultūrinės tapatybės formavimo ir puoselėjimo 2019 – 2021 m. programos „Tėvynės ieškojimas“ 2021 metų Lietuvos muziejų kelio temos „Kultūriniai kraštovaizdžiai: parkų ir sodų menas“ paskelbimas. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktoriaus pavaduotojas Vytautas Balčiūnas pristatė būsimo projekto idėjines gaires, numatė galimas veiklos kryptis, plačias temos aprėptis ir galimybes originaliai sklaidai. Planuojama, kad 2021 m. Lietuvos muziejų kelio projektą Lietuvos muziejai regionuose įgyvendins liepos-rugsėjo mėnesiais.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba
Lietuvos muziejų asociacijos informacija
R. Balberienės, T. Kontrimavičiaus, R. Augutytės nuotr.
