Šiuolaikinė visuomenė muziejams kelia vis didesnius reikalavimus, tikisi nekasdienių parodų ir ekspozicijų, aktyvių edukacinių programų, naujų kultūros, istorijos ir kitų vertybių pristatymo formų. Muziejai, siekdami tapti į aplinkos pokyčius ir visuomenės poreikius sparčiai reaguojančiomis institucijomis, ieško naujų kultūros, švietimo, informacijos skleidimo formų ir būdų. Svarbiausiais muziejų kaip aktyvių visuomeninio gyvenimo ir edukacijos centrų veiklos sėkmės veiksniais tampa juose dirbantys žmonės, jų profesinės ir socialinės kompetencijos, iniciatyvumas ir kūrybiškumas.
Tęstinis muziejuose dirbančių specialistų ir administratorių mokymų tikslas – nuolatinis muziejų darbuotojų bendrųjų, vadybinių, profesinių ir socialinių kompetencijų ugdymas ir tobulinimas. „Sėkmė lydi tuos, kurie nuolat mokosi, atnaujina žinias ir semiasi naujų. Muziejai irgi pasirinko tokį kelią,“ – sako Lietuvos muziejų asociacijos vadovas, Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza.
XXI amžiaus muziejininkų kompetencijos ir gebėjimų ugdymas
2006–2008 m. Lietuvos muziejų asociacija vykdė projektą „XXI amžiaus muziejininkų kompetencijos ir gebėjimų ugdymas“. Projektas įgyvendintas pagal 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento II prioriteto 2.2 priemonę „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“. Bendra Europos socialinio fondo ir Lietuvos valstybės skirta parama – 3,88 mln. litų. Parengtos ir vykdytos 32 mokymų programos pagal keturias mokymų sritis: profesinių muziejininkystės, administracinių gebėjimų ugdymo, informacinių technologijų ir kalbų įgūdžių tobulinimo. Mokymuose dalyvavo 328 darbuotojai iš dešimties muziejų-partnerių. Projekto dalyviai: Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Trakų istorijos muziejus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Lietuvos jūrų muziejus, Alytaus kraštotyros muziejus, Kėdainių krašto muziejus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Vilkaviškio krašto muziejus ir Raseinių krašto istorijos muziejus.
Lietuvos muziejų asociacija, siekdama perteikti projekto metu sukauptą patirtį, kartu su muziejais-partneriais parengė metodinį leidinį – straipsnių rinkinį. Leidinyje atskleidžiama bendrųjų vadybos ir rinkodaros principų taikymo muziejų darbe specifika, aptariami kai kurie modernaus muziejaus veiklos organizavimo aspektai. Straipsniuose nagrinėjami konkretūs naujų darbo metodų įgyvendinimo Lietuvos muziejuose pavyzdžiai – sėkmės istorijos, aptariamos svarbios temos: muziejų rinkinių vadyba, ekspozicijų ir parodų rengimo techniniai aspektai, muziejaus lankomumo didinimas nekeičiant muziejaus fizinių charakteristikų, viešųjų ryšių ir muziejaus įvaizdžio kūrimo reikšmė ir kt.
XXI amžiaus muziejininkų kompetencijos ir gebėjimų ugdymas: II etapas
2009–2011 m. Lietuvos muziejų asociacija kartu su 15 muziejų-partnerių vykdė projektą „XXI amžiaus muziejininkų kompetencijos ir gebėjimų ugdymas: II etapas“. Projektas įgyvendintas pagal Lietuvos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ įgyvendinimo priemonę „Žmogiškųjų išteklių tobulinimas viešajame sektoriuje“. Bendra Europos socialinio fondo ir Lietuvos valstybės skirta parama – 2,3 mln. litų. Projektui įgyvendinti numatytos 26 dalykų programos pagal tris mokymų sritis: profesinių muziejų veiklos vykdymo, profesinių valdymo ir administravimo bei bendrųjų – užsienio kalbų – mokymų. Kvalifikaciją kėlė 350 darbuotojų iš penkiolikos projekte dalyvavusių muziejų. Partneriai pasirinkti atsižvelgiant į didžiausius turistų srautus pagrindinėje ašyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda ir naujus turizmo traukos srautus šalies regionuose. Projekto dalyviai: Lietuvos nacionalinis muziejus, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Trakų istorijos muziejus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Lietuvos jūrų muziejus, Lietuvos liaudies buities muziejus, Alytaus kraštotyros muziejus, Biržų krašto muziejus, Birštono muziejus, Druskininkų muziejus, Kauno miesto muziejus, Molėtų krašto muziejus, Panevėžio kraštotyros muziejus, M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejus ir Zanavykų krašto muziejus.
Tęstiniai muziejų specialistų ir administratorių mokymai – prioritetinė veiklos sritis
Muziejuose dirbančių specialistų gebėjimų ugdymo ir kvalifikacijos tobulinimas pagal muziejaus veiklos sritis ir specialistų pareigybes – viena iš prioritetinių Lietuvos muziejų asociacijos veiklos sričių.
2015-2017 metais Lietuvos muziejų asociacija įgyvendina tęstinę muziejų specialistų kvalifikacijos tobulinimo programą, kitus Lietuvos kultūros tarybos Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamus mokymų projektus.
2018 m. įgyvendinta Muziejų specialistų kvalifikacijos tobulinimo programa, leidžianti sistemingai ir nuosekliai gilinti muziejų darbuotojų žinias bei ugdyti kompetencijas, aktualias dabartinėje darbo rinkoje. Lietuvos muziejų strateginės plėtros kryptyse 2014 – 2020 m. konstatuota, jog „nuolat kintanti ir muziejų įtakojanti aplinka keičia ir muziejinio darbo pobūdį bei užduotis, kurioms atlikti muziejaus darbuotojams reikia vis naujų įgūdžių ir žinių. Todėl muziejuose dirbančių specialistų kompetencijų planavimas, turimų kompetencijų tobulinimas, naujų gebėjimų ugdymas yra būtini šiuolaikinių muziejų veiklos elementai“. Dauguma muziejų darbuotojų nėra muziejininkai profesionalai, paprastai jie nėra baigę jokio lygmens muziejininkystės ar muziejų vadybos studijų (paprastai tai istorikai, archeologai, zoologai, botanikai, aplinkosaugininkai, lituanistai ir kitų sričių specialistai), todėl mokymai mažina kvalifikuoto personalo stygių.
Šiuo metu pagrindinis muziejų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo organizatorius yra Lietuvos muziejų asociacija, o šis projektas prisideda prie svarbiausios muziejininkystės problemos Lietuvoje – efektyvios ir kryptingos muziejininkų rengimo sistemos trūkumas – sprendimo. O taip pat prisideda prie Lietuvos muziejų modernizavimo, įgalina muziejus sparčiau pereiti prie šiuolaikiško jų rinkiniuose kaupiamų kultūros, meno, gamtos, mokslo ir technikos paveldo vertybių saugojimo, pristatymo ir populiarinimo.
Muziejininkų kvalifikacijos tobulinimo planas 2018 m., buvo parengtas remiantis 2017 m. LMA atlikto kvalifikacijos tobulinimo poreikių tyrimo analize. Pasiekti pagrindiniai projekto uždaviniai:
1. Organizuota 16 mokomųjų seminarų;
2. Patobulinta 400 muziejų specialistų kvalifikacija;
3. Dalyvavo 76 muziejai-partneriai.
Mokymų programa įgyvendinta atsižvelgiant į tyrimo metu išryškėjusį muziejininkų poreikį tobulinti kompetencijas, susijusias su pagrindinėmis muziejaus funkcijomis: ekspozicijų ir parodų rengimas (tik 5% nurodė, kad žinos yra pakankamos ir 6 % kad įgūdžiai pakankami); edukacinių programų rengimas (11% nurodė, kad žinios pakankamos ir 10% nurodė, kad įgūdžiai pakankami); gebėjimas didinti muziejaus lankomumą (6% apklaustųjų įvertino šios srities žinias ir įgūdžius kaip pakankamus); muziejų veiklos valdymo ir administravimo gebėjimų ugdymas (tik 6% apklaustųjų įvertino šios srities žinias ir įgūdžius kaip pakankamus). Išnagrinėtos mokymų temos: 1. Kultūros keliai: partnerystė ir bendradarbiavimas, projektų valdymas, renginių vadyba, 2. Muziejaus vertybių sklaida: ekspozicijų, parodų ir edukacinių programų rengimas, 3. Muziejaus įvaizdžio kūrimas: viešieji ryšiai ir rinkodara, 4. muziejaus strateginis valdymas: veiklos teisiniai aspektai ir muziejų prieinamumas, 5. Muziejaus veiklos kokybės vertinimas: verslumas, kūrybingumas ir žmogiškieji ištekliai, 6. Muziejaus lankytojų poreikių tyrimai ir aptarnavimo kultūra.
Galerijoje Birutės Vagrienės, Romualdo Vaitkaus, Lolitos Valužienės nuotraukos