Metų muziejininko 2018 vardas suteiktas Ilonai Mažeikienei

 

 

 

 

Lietuvos muziejų asociacijos valdyba 2018 Metų muziejininko vardą už Lietuvos muziejininkystės tradicijų puoselėjimą, inovatyvų reikšmingų dailės paveldo vertybių tyrimą bei sklaidą Lietuvoje ir užsienyje Vytauto Kasiulio dailės muziejaus vadovei muziejininkei Ilonai Mažeikienei.

Ilona Mažeikienė muziejininkystės srityje dirba nuo 1995 m. Per dvidešimt intensyvios profesinės veiklos metų ji sukaupė įspūdingą dailės paveldo saugojimo, tyrimų, ir sklaidos patirtį, kurią liudija dailėtyrininkės surengtos parodos, išleisti jų katalogai, straipsniuose ir konferencijų pranešimuose išreikštos įžvalgos bei naujos kūrinių interpretacijos. Santūraus, ramaus ir subtilaus būdo kolegės darbai atpažįstami pagal ypatingą reiklumą sau, o jos moralinės nuostatos atsiskleidžia santykyje su eksponatu – dėmesingas, gilus, estetiškas prisilietimas prie kiekvieno dailėtyrininkės akiratin patekusio artefakto pavirsta įsimintinu ir muziejinę vertę įgaunančiu kultūros reiškiniu. Akivaizdu, kad I. Mažeikienė atrado savo pašaukimą – ji, be abejonės, yra tikra muziejininkė.
Kitas svarbus muziejininko profesijai bruožas, charakterizuojantis I. Mažeikienę, yra nuoseklumas. Ji užsibrėžia ilgalaikius tikslus, kuriuos programiškai vykdo. Kultūros aruodus kasmet turiningai papildo jos darbai iš trijų dailėtyrininkės mokslinių ir muziejinių interesų sričių: Vilniaus meno, Lietuvos išeivijos ir Vakarų Europos dailės.
Vilniaus meną I. Mažeikienė tyrinėja nuo studijų Vilniaus dailės akademijoje, kai doktorantūroje rašė disertaciją „Dailės tradicijos Vilniaus Stepono Batoro universiteto dailės fakultete 1919–1939 m.“. Šia tema ji paskelbė ne vieną mokslinį straipsnį, skaitė pranešimus konferencijose, o nuo 2013 m. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje vykdo tęstinę parodų ciklo programą „XIX–XX a. Vilniaus menas“, užsibrėžusi kompleksiškai tyrinėti ir viešinti įvairiose institucijose ar sunkiai prieinamose privačiose kolekcijose saugomą vilnianą. Vienas pavyzdžių – surengta paroda „Mykolo Raubos Vilnius“, kurioje pristatyta ryški Vilniaus tarpukario kūrybinė asmenybė, tačiau iki tol dailininko paveldas Lietuvoje buvo žinomas labai fragmentiškai, nes didžioji kūrinių dalis sutelkta Lenkijos muziejuose.
Kita I. Mažeikienės profesinės veiklos kryptis yra tiesiogiai susieta su jos kuruojamu Lietuvos dailės muziejaus Užsienio šalių grafikos rinkiniu. Muziejininkė ne tik sistemingai viešina globojamus eksponatus (Vakarų Europos meistrų grafikos iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių parodos „Dievai ir žmonės. Antikos mitų ir legendų pasaulis“ (2008), „Gražiausi Vakarų Europos miestai, jų rūmai ir parkai“ (2016–2017) ir kt.), bet parodose ir leidiniuose pristato pasaulinės reikšmės asmenybes bei jų kūrybos, sukauptos Lietuvoje ir užsienyje, atodangas. Ji kuravo ispanų dailės genijaus Fransisco Gojos „Kapričų“ parodą, prancūzų klasiko Antuano Vato kūrybos palikimo iš Luvro muziejaus rinkinių ekspoziciją, pirmą kartą Lietuvoje surengtą pasaulinio garso austrų menininko Alfredo Kubino grafikos ir piešinių pristatymą.
Nuo 2013 m. I. Mažeikienė vadovauja Vytauto Kasiulio dailės muziejui. Kartu su Romualdu Budriu ir Laima Bialopetravičiene ji perėmė dailininko šeimos Lietuvai dovanotą kūrinių ir archyvo kolekciją, sukūrė ekspozicijos koncepciją, surengė ne vieną Vytauto Kasiulio darbų parodą, išleido albumą ir suformavo pagrindines naujojo muziejaus veiklos gaires. Naujojo meno muziejaus ekspozicijoje retrospektyviai pristatomi visi menininko kūrybinių ieškojimų laikotarpiai, suteikiama galimybė Lietuvos visuomenei kuo pilniau ir visapusiškiau pažinti talentingo lietuvio, unikalaus stiliaus kūrėjo meno pasaulį. Ją papildo ne tik periodiškai rengiamos teminės dailininko kūrybos parodos, bet ir vykdoma tęstinė išeivijos dailės tyrimų programa „Lietuvos išeivijos dailės atodangos“, praturtinanti XX a. Lietuvos nacionalinės dailės lauką reikšmingu išeivijos meno paveldu. Parodiniais ir leidybiniais projektais aktualizuotas Arbit Blato, Alfonso Dargio, Viktoro Petravičiaus, Antano Mončio, Henriko Šalkausko, Evos Kubbos kūrybinis palikimas.
I. Mažeikienės indėlis į muziejininkystę pasireiškia ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu. Verta pažymėti, kad viena svarbiausių jos sėkmingų rezultatų sąlygų yra partnerystė su kitomis Lietuvos ir užsienio muziejinėmis, kultūros ir meno institucijomis, privačiais kolekcininkais: Šiaulių „Aušros“ muziejumi, Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi, Varšuvos A. Mickevičiaus literatūros muziejumi, Latvijos nacionaliniu muziejumi, Valstybiniu Ermitažu (Sankt Peterburgas), Luvro muziejumi (Paryžius), Aukštutinės Austrijos žemės muziejumi (Lincas), Australijos nacionaline galerija (Kanbera).
2018 metų muziejininko vardo suteikimo Ilonai Mažeikienei ceremonija įvyks Tarptautinės muziejų dienos minėjimo ir Lietuvos muziejų kelio programos „Lietuvos kraštovaizdžiai: vandenų kultūrinė atmintis“ atidarymo renginyje 2019 m. gegužės 17 d. Nobelio premijos laureato Czesławo Miłoszo kultūros centre Šeteniuose (Kėdainių r.).

Lietuvos dailės muziejaus informacija ir fotografija

Atviri. Artimi. Įkvepiantys

Bendradarbiaukime

+370 5 2790918 labadiena@museums.lt

Į viršų