Lietuvos muziejų asociacijos organizuojamas Lietuvos muziejų forumas „Muziejai: pokyčio jėga“ šiemet kvies pažvelgti į dirbtinį intelektą (DI) kaip kūrybos ir bendravimo įrankį. Kaip šios technologijos keičia muziejų pasakojimus ir lankytojo santykį su kultūra, diskutuos pranešėjai iš JAV ir Portugalijos – Helene Alonso ir Francisco Amorim, taip pat profesionalai iš Lietuvos.
„Forumo tema – „Protas, kuris kuria: dirbtinis intelektas ir žmogus muziejų naratyve“ – simboliškai sutampa su Lietuvos muziejų asociacijos 30-mečiu, kuris šiemet žymi brandą ir gebėjimą pažvelgti į ateitį. Muziejai, kaip atminties institucijos, vis dažniau tampa vieta, kur susitinka technologijos ir žmogaus smalsumas“, – sako Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininkas Marius Pečiulis.
Žmogiškas pokalbis su dirbtiniu protu
„Dirbtinis intelektas keičia muziejų pasakojimus – iš statinių gidų pereiname prie gyvų, pokalbiais grįstų patirčių“, – sako Helene Alonso, Niujorko universiteto lektorė ir pirmojo balso dirbtinio intelekto kompaniono kultūros srityje – „Ayapi“ – kūrėja.
Jos teigimu, šios technologijos leidžia muziejams pasiūlyti lankytojams naujo tipo patirtį – personalizuotą, įtraukią ir pritaikytą kiekvienam. „Balso sąsaja paremti dirbtinio intelekto kompanionai suteikia lankytojui galimybę tyrinėti kolekcijas savo tempu, užduoti klausimus natūralia kalba, o muziejams – pasiekti įvairias auditorijas, įskaitant tas, kurios anksčiau jautėsi atitolusios nuo muziejų pasaulio“, – pasakoja ji.
Tačiau, pasak Alonso, technologinis proveržis visada reikalauja atsakomybės: „Dirbtinis intelektas nėra magiškas sprendimas. Jei muziejai nori, kad jis taptų tikru pagalbininku, o ne paviršutinišku triuku, būtina investuoti į turinio kokybę, kalbos tikslumą ir darbuotojų pasirengimą.“
Tarp inovacijų ir etikos ribų
Apie dirbtinio intelekto etinius klausimus kalbės Francisco Amorim, Calouste Gulbenkian muziejaus (Portugalija) skaitmeninės strategijos specialistas.
„Muziejus, gebantis „atsakyti“ lankytojui, iš esmės keičia apsilankymo patirtį. Pokalbių robotai ar balso asistentai gali sukurti artumo jausmą, bet kartu kelia klausimus apie duomenų saugumą, pasitikėjimą ir autentiškumą“, – teigia Amorim.
Jo nuomone, būtent muziejai, kaip vertybinės institucijos, turi rodyti pavyzdį, kaip technologijos gali būti naudojamos atsakingai: „Svarbiausias klausimas – ne ką technologijos gali padaryti, o ką mes, kaip žmonės, norime jomis pasiekti.“
Amorim pabrėžia, kad DI įrankiai turi padėti lankytojui gilinti santykį su kultūra, o ne jį pakeisti. Todėl muziejų užduotis – šias technologijas panaudoti taip, kad jos taptų prasmingu tiltu tarp žmogaus ir muziejaus, kurdamos ne tik įdomų, bet ir etiškai atsakingą dialogą.
Dirbtinis intelektas jau Lietuvoje: nuo poezijos iki gyvenviečių
Lietuvos kontekste dirbtinis intelektas muziejuose jau nebe teorija. Vytautas Švėgžda, kūrybinių technologijų įmonės „MultimediaMark“ vadovas, dalyvausiantis forume, pasakoja apie tai, kaip DI keičia kultūros komunikaciją ir ekspozicijų kūrimą.
„Turime pavyzdžių, kai dirbtinis intelektas padėjo sukurti naujus pasakojimus – nuo Kazio Binkio poezijos interpretacijos Maironio lietuvių literatūros muziejuje iki Molėtų krašto muziejaus projekto, kuriame DI atkūrė polinę gyvenvietę ir sukūrė virtualų filmuką apie jos gyventojus“, – sako V. Švėgžda.
Anot jo, technologijos leidžia žiūrėti į paveldą ne tik kaip į praeities saugyklą, bet ir kaip į dinamišką kūrybos lauką.
„Dirbtinis intelektas gali tapti kūrybiniu partneriu, padedančiu išsaugoti autentiškumą ir kartu atverti naujas patyrimo formas. Tačiau jis niekada neturėtų pakeisti žmogaus – tik padėti jam kalbėtis su istorija šiuolaikiniais būdais“, – priduria V. Švėgžda.
Nuo pažinimo iki atsakomybės
Pasak projekto koordinatorės Loretos Kurmienės, šių metų forumas apjungs tris etapus – pažinimą, pritaikymą ir atsakomybę: „Norime, kad muziejininkai nebijotų kalbėti apie dirbtinį intelektą – ne kaip apie grėsmę, o kaip apie reiškinį, kurį galime pažinti ir valdyti. Svarbiausia – išlaikyti žmogaus balsą ir kūrybinę atsakomybę technologijų amžiuje.“
Lietuvos muziejų forumas „Muziejai: pokyčio jėga“ – svarbiausias metų renginys Lietuvos muziejų bendruomenei. Jį organizuoja Lietuvos muziejų asociacija, šiemet mininti 30 veiklos metų jubiliejų, o renginį finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Forume dalyvaus pranešėjai: Lukas Keraitis (Dirbtinio intelekto ekspertas. Lietuva), prof. dr. Saulius Keturakis (KTU, VU. Lietuva), dr. Mindaugas Jasulaitis (Gydytojas psichiatras, Kauno Romuvos klinikos vadovas. Lietuva), Helene Alonso (Niujorko universiteto lektorė, Kultūros gido Ayapi kūrėja. Jungtinės Amerikos Valstijos); Vytautas Biekša (Architektas, Process Office vadovas. Lietuva); Vytautas Švėgžda (MultimediaMark vadovas. Lietuva), dr. Dainora Maumevičienė, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė. Lietuva), Francisco Amorim (Calouste Gulbenkian muziejaus skaitmeninės strategijos specialistas. Portugalija), dr. Neringa Gaubienė (Dirbtinio intelekto reguliavimo ir skaitmeninių technologijų teisės srities ekspertė. Lietuva). Forumo moderatorius Rytis Zemkauskas.
Lietuvos muziejų forumas vyks lapkričio 27 d. Kauno Ąžuolyno bibliotekoje. Renginį organizuoja Lietuvos muziejų asociacija, o finansuoja – Lietuvos kultūros taryba. Renginio partneriai Kauno apskrities viešoji Ąžuolyno biblioteka, Kauno IX forto muziejus, Lietuvos švietimo muziejus, informacinis partneris – Delfi TV, kur bus galima rasti renginio įrašą jam pasibaigus. Programa skelbiama adresu museums.lt.
