Atsisveikiname su Marija Markauskiene

 

 

 

 

Sau į kelią neėmiau aš nieko,
Viskas Jums, brangieji mano, lieka…
Tokiais poeto Just. Marcinkevičiaus žodžiais, jei dar galėtų, atsisveikintų babtiškių gerbiama ir mylima mokytoja, kraštotyrininkė Marija Markauskienė.
Marija Markauskienė (Kereševičiūtė) gimė 1926 m. rugsėjo 10 d. Vincentavos kaime (dabar Kėdainių raj.) ūkininkų šeimoje. Būdama jauniausias vaikas šeimoje, ji patyrė didelę tėvų meilę ir globą. Mokėsi Daukšių, Čekiškės pradinėse mokyklose, vėliau – Vilkijos ir Krakių gimnazijose. 1945 m. baigusi pastarąją, pasirinko pedagogės kelią ir dirbo Ariogalos pradinėje mokykloje. Nuo 1946 m. rugsėjo 1d. iki pedagoginio darbo pabaigos M. Markauskienė dirbo Babtų vidurinėje mokykloje (dabar gimnazija) istorijos mokytoja. Gyvendama ir dirbdama Babtuose ji pamilo šį kraštą ir jo žmones – čia sukūrė šeimą, užaugino du sūnus, sulaukė vaikaičių. 1955 m. Vilniaus pedagoginiame institute neakivaizdiniu būdu įgijo istorijos mokytojos specialybę. 1962–1964 m. dirbo direktoriaus pavaduotoja mokymo reikalams, 1948–1962 m. buvo Kauno rajono istorijos mokytojų metodinio ratelio pirmininkė. Už nuopelnus švietimo srityje 1975 m. M. Markauskienei suteiktas Nusipelniusios mokytojos garbės vardas.
1958 m. mokytoja pradėjo kurti mokyklos kraštotyros kampelį, kuris 1964 m. buvo pripažintas visuomeniniu, o 1986 m. jam suteiktas liaudies muziejaus vardas. Muziejuje mokytoja dirbo iki 2002 m. Pradedant 1963 m. ji dalyvavo visuose Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos suvažiavimuose, vadovavo šios draugijos Babtų skyriui, paskelbė per dešimtį straipsnių paminklosaugos ir kraštotyros tema periodikoje ir knygose. 1981m. buvo išrinkta Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos garbės nare. Dirbdama kraštotyrinį darbą kartu su bendraminčiais parengė 5 tomų rankraštį „Babtų apylinkės istorija“. Mokytoja M. Markauskienė su džiaugsmu pasitiko atgimimą ir ta proga parengė bei išleido knygą „Babtai istorijos vingiuose“, taip įprasmindama Babtų 600 m. jubiliejų. Jau būdama garbingo amžiaus M. Markauskienė aktyviai talkino rengiant monografiją „Babtai“ (Versmė, Vilnius, 2017).

Per savo pedagoginės ir šviečiamosios veiklos metus M. Markauskienė daug prisidėjo saugodama Babtų miestelio ir jo apylinkių istorinį bei kultūrinį palikimą, puoselėdama tradicijas, skatindama humaniškus santykius. Ji išugdė ir išleido į gyvenimą daugybę mokinių, kraštotyrininkų, kuriems perdavė meilę gėriui, žmogui, gimtinei ir jos istorijai.
Atsisveikiname su Marija Markauskiene babtiškių žodžiais: „Jūs istoriją ne rinkote, Jūs ją kūrėte, kūrėte iš mūsų, iš miestelio bendruomenės ir niekad neleidote pamiršti baltos herbo burės, šimtmečių, kurie nuolat žvelgia į mus tikrindami didžiąją žmonijos kelionę. O nuostabiausia, kaip visu tuo mokėjote dalytis. Dalytis su jaunąja karta, dalytis su visais, – leisti prisiliesti prie praeities, susižavėti istorija, atskleisti seno kardo prisiminimus“. Po ilgos kelionės lai būna Jūsų poilsis ramus.
Sunkus liūdesio šešėlis apgaubė visus, pažinojusius Mokytoją. Nuoširdžiai užjaučiame velionės artimuosius ir liūdime kartu su jais.
Markauskienė pašarvota Babtų šarvojimo salėje prie bažnyčios, laidotuvės trečiadienį 12 val. Laidojama Babtų kapinėse.

Kauno rajono muziejaus informacija ir fotografija

Atviri. Artimi. Įkvepiantys

Bendradarbiaukime

+370 5 2790918 labadiena@museums.lt

Į viršų