Istorijos tyrimai ir rekonstrukcija
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai kartu su Vilniaus Žvėryno gimnazija kvietė į „Dinastijos istorijos tyrimo laboratoriją“. Jos dalyviai tapo tyrėjais – genealogais, heraldikais, istorikais, architektais, konstruktoriais. Moksleiviai, dirbdami grupėse ir naudodamiesi mokykloje įgytomis technologijų, meninio ugdymo, matematikos, istorijos žiniomis ir gebėjimais, rekonstravo Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę valdžiusių Gediminaičių dinastijos genealoginį medį, aiškinosi valdovų herbuose naudotų ženklų reikšmę, patys gamino herbus, tyrinėjo Gedimino rezidenciją, jos kaitą.
Gamtos ir meno simbiozė
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus įkurtos „Ekologinės keramikos laboratorijos“ dalyviai susipažino su inovatyvia ekokeramika: iš molio ir sėklų mišinio lipdė dirbinius, kuriuos laistant vandeniu, iš sėklų išdygsta augalai.
Vytauto Kasiulio dailės muziejus siūlė susipažinti su marginimo būdais, stebėti spalvų pokyčius, atpažinti skirtingus atspalvius, stebėti ir atpažinti žinomus augalus. Žemaičių muziejus „Alka“ kvietė į veiklą „Gamtos ornamentų piešimas ant stiklo“, kurios dalyviai susipažino su stiklu kaip kūrybos priemone, išbandė stiklo dekoravimo būdus.
Palangos gintaro muziejus veikloje „Nuo gintaro miško link spalvingos mozaikos“ pristatė pajūryje randamas gamtines medžiagas, mokė atpažinti gintarą, atskirti jį nuo padirbinių. Laikrodžių muziejus kvietė į netikėtas dangaus meno studijas „Savęs paieškos žvaigždynuose“, kurios dalyviai, naudodamiesi planšetėmis, keliavo po Visatą, sužinojo apie Zodiako žvaigždynus, jų kilmę.
Nacionalinės dailės galerijos laboratorijoje „Dažai: kokius naudoja mokslininkai, o kokius – menininkai?“ buvo atliekami tarpdisciplininiai biotechnologijų ir meno tiriamieji eksperimentai. Moksleiviai praktiškai patyrė meno ir mokslo integralumą, prisilietė prie gamtos ir meno pasaulių, mokslinio ir meninio eksperimento.
Gamtos ir meno diagnostika ir gydymas
Lietuvos jūrų ir Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejai organizavo renginį „Baltijos jūra – gamtos ir žmogaus laboratorija“. Dalyviai prie interaktyvaus stalo analizavo, kokią įtaką kasdienė žmonių veikla daro jūros gyvūnams ir virš jos skrendantiems paukščiams, ieškojo ekologiškų sprendimų. Kauno tvirtovės VII forto darbuotojai kvietė pro mikroskopą tyrinėti, kas gyvena kraujo laše, sužinoti, kokia kraujo kilmė, sandara, kokios svarbiausios kraujo atliekamos funkcijos, kuo žmogaus kraujas skiriasi nuo kupranugario ar vištos kraujo.
„Portretų gydykloje“, kurią įkūrė Lietuvos dailės muziejus, Prano Gudyno restauravimo centras ir menų studija VŠĮ „Linksmos spalvos“, buvo galima susipažinti su restauravimu, stebėti gamtos ir žmogaus sukurtos aplinkos estetiką, ugdytis teigiamą požiūrį į muziejines vertybes.
Matematika ir menas
Lietuvos švietimo istorijos muziejaus užsiėmimo „Matematika kaip menas“ dalyviai susipažino su senaisiais matavimo vienetais, įrodinėjo Pitagoro teoremą, skaičiavo naudodami Montessori metodiką. Maironio lietuvių literatūros muziejaus laboratorijoje „575“ moksleiviai matematikos ieškojo literatūroje – sužinojo, kad skaičiai gali virsti poezija. Trakų istorijos muziejaus laboratorijoje „Aš – architektas“, buvo demonstruojama, kaip paprastos geometrinės formos virsta menu.
Kauno tvirtovės VII forto laboratorijos „Deimantinė matematika“ dalyviai sužinojo, kaip išgaunami deimantai, kokios jų savybės ir cheminė sudėtis, kokie yra žymiausi pasaulio deimantai.
Lietuvos muziejų parengtos veiklos parodoje „Mokykla 2016“ sulaukė populiarumo, skatino moksleivių norą atrasti, pažinti ir kurti.
Parengė Rasa Augutytė
Galerijoje Lolitos Valužienės, Rasos Augutytės nuotr.
