XIX amžiaus Ispanija fotografijose

Margarita MATULYTĖ
Lietuvos dailės muziejus

XIX a. Ispanijos fotografijų parodos fragmentas. D. Mukienės nuotr.

2005 balandžio 22 – birželio 30 dienomis Vilniaus paveikslų galerijoje veikė paroda „Hola, España XIX amžiaus Ispanijos fotografijos“.Ši paroda Lietuvos Respublikos ir Ispanijos Karalystės 2004–2008 m. bendradarbiavimo programoje švietimo ir kultūros srityse yra vienas reikšmingiausių vaizduojamojo meno projektų. Tai antroji Lietuvos dailės muziejaus užsienio fotografijos paveldo pristatymo ciklo „Sveika, Europa!“ ir pirmoji senosios ispanų fotografijos paroda Lietuvoje. Projektas pradėtas 2004 metais, Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą išvakarėse atidaryta paroda „Salve, Italia!“, o 2006-aisiais bus surengta „Bonjour, la France!“. Šįkart muziejus kartu su Ispanijos istorinio paveldo institutu (Madridas) bei Lietuvos ir Ispanijos draugija supažindino visuomenę su dar vienos Europos valstybės kultūros ir fotografijos istorija.Ispanija yra viena labiausiai Europos žemyne nuo Lietuvos nutolusių šalių. Tačiau paslaptingas ir XIX a. sunkiai pasiekiamas, Pirėnų kalnais atskirtas kraštas dar senovės graikų pavadintas Vakarų žvaigžde – Hesperia, jau buvo gerai žinomas Lietuvoje. Tai liudija išsaugoti dokumentai, knygos, fotografijos. Parodoje buvo pristatoma Lietuvos dailės muziejaus XIX a. Ispanijos fotografijų kolekcija ir Ispanijos istorinio paveldo institute, saugomas „Ruiz Vernacci fotografijos archyvas“ („Archivo fotográfico Ruiz Vernacci“). Parodą sudaro 90 fotografijų: muziejus eksponavo XIX a. darbus, o institutas atsiuntė originalių kolodijaus stiklo negatyvų atspaudus. Toks ekspozicijos sprendimas ne tik integravo mūsų šalyje saugomą rinkinį į bendrą Europos kultūros paveldą, bet ir atskleidė senosios „fotolaboratorijos“ specifiką. Muziejaus fotografijų kolekcijoje, paveldėtoje iš Vilniaus mokslo bičiulių draugijos, Ispaniją reprezentuoja senąją kultūrą ženklinanti Granados, Malagos, Salamankos, Segovijos, Sevilijos ir kitų miestų architektūra, Madride saugomas rinkinys – žymių Laurent’o fotografijos namų palikimas, kurį sudaro 11 tūkst. stiklo negatyvų. Vilniuje eksponuoti 1858–1887 m. Ispanijos Viduržemio, Vidurio ir Šiaurės regionų vaizdai: miestų panoramos, gatvių vaizdai, architektūra, uostai, geležinkeliai, tiltai bei kiti istoriniai objektai. Ypač vertingos karalienės Izabelės II epochą atspindinčios įvykių fotografijos, įdomūs etnografinių gyventojų tipų portretai. Viena įspūdingiausių parodos fotografijų − septynių dalių Sevilijos panorama, sukurta apie 1866 m.

XIX a. Ispanijos fotografijų parodos fragmentas. D. Mukienės nuotr.

Fotografo Jean Laurent (Žanas Lorenas) biografija, jo įsteigtų fotografijos namų veikla, populiarinanti Ispaniją Europoje, atskleidė parodos idėją. Gimęs 1816 m. Garšizi, Prancūzijoje, 1843 m. jis apsigyveno Madride, kur 1856 m. įrengė pastovią fotostudiją, vėliau išaugusią į Laurent’o fotografijos namus. 1858 m. pradėjo dirbti Ispanijos karalienės Izabelės II fotografo Charleso Cliffordo asistentu, o 1861–1868 m. savo darbus pasirašydavo: Jos Karališkosios Didenybės fotografas. Nuo 1859 m. Jeanas Laurent’as buvo Prancūzų fotografijos draugijos narys. 1868 m. jis įsteigė filialą Paryžiuje, kur prekiavo Ispanijos ir Portugalijos fotografijomis. Laurent’o fotografijos firma buvo pagrindinis šių šalių „vaizdų tiekėjas“ ir platintojas Europoje. Ne tik prancūzai, bet ir kitų šalių piliečiai turėjo galimybę vaizdžiai bei dokumentaliai susipažinti su Ispanijos ir Portugalijos kultūra. Lorent’o mirties data nenustatyta, spėjama, kad jis mirė tarp 1883 ir 1892 m. Fotografo, jo kompanionų veiklos mastą, darbų populiarumą liudija ir Lietuvos šviesuomenės XIX a. pab. rinkti bei išsaugoti Ispanijos fotovaizdai.

XIX a. Ispanijos fotografijų parodos fragmentas. D. Mukienės nuotr.

Tačiau ispanų kalba Lietuvoje skambėjo jau XVI a. Vilniuje veikė garsus ispanų kilmės teisininkas, poetas ir švietėjas Petras Roizijus (Pedro Ruiz de Moros) – jis vadovavo prie Šv. Jono bažnyčios įsikūrusiai mokyklai, dėstė bajorams teisę, buvo vienas II Lietuvos Statuto (1566 m.) rengėjų. Jo knyga „Decisiones Lithuanicae“ XVI a. buvo išleista Krokuvoje, Frankfurte, Venecijoje ir Lione. Ryškių pėdsakų Lietuvoje paliko ispanų jėzuitai. 1540 m. popiežiaus Pauliaus III patvirtintos Jėzaus draugijos (jėzuitų ordino) vienas steigėjų ir Šv. Ignaco Lojolos bendradarbių Alfonsas Salmeronas (Alonso Salmerón) jau 1555 m. apsilankė Vilniuje. Čia jėzuitų įkurdinimu rūpinosi Lenkijos ir Lietuvos jėzuitų viceprovincijolas Pranciškus Sunjeras (Francisco Sunyer), vieni pirmųjų Vilniaus universiteto rektorių buvo Garsija Alabijanas (Garsía Alabiano), Mykolas Ortizas (Michael Ortisius), Benediktas Soksas (Benedict de Soxo). Todėl reikšmingas parodos akcentas – senųjų fotografijų fone eksponuota Vilniaus universiteto bibliotekos XVII a. pab. – XVIII a. pr. jėzuitų dokumentų kolekcija, atspindinti pirmuosius Ispanijos ir Lietuvos ryšius.Parodos kuratoriai – Margarita Matulytė (Lietuvos dailės muziejus), Carlos Teixidor (Ispanijos istorinio paveldo institutas), Evaldas Galvanauskas (Lietuvos ir Ispanijos draugija).

Atviri. Artimi. Įkvepiantys

Bendradarbiaukime

+370 5 2790918 labadiena@museums.lt

Arba užpildykite šią formą:

Į viršų