KELIOS PASTABOS DĖL LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS VALDOVŲ RŪMŲ ATKŪRIMO IR PRITAIKYMO ŠIUOLAIKINĖMS KULTŪRINĖMS FUNKCIJOMS

Vydas Dolinskas
Vilniaus universitetas, Lietuvos dailės muziejus

Lietuvos muziejų asociacijos Rinkinių mokslinio tyrimo sekcijos organizuojamos konferencijos tema yra aktuali ne vien Lietuvai, jos paminkliniams pastatams, bet ir plačioms muziejininkų gretoms svetur. Dažnos muziejinės institucijos kuriamos ar siekia įsikurti istorinėse rezidencijose bei kituose istoriniuose pastatuose, turinčiuose meninę, kultūrinę, istorinę reikšmę ir vertę. Idealu, kai muziejiniai ir platesni visuomenės interesai sutampa, ir naujai įsikūrusi muziejinė ar kitokio pobūdžio kultūrinė institucija tęsia ar bent iš dalies vykdo anksčiau egzistavusiai istorinei rezidencijai būdingas funkcijas. Muziejinė institucija, atsižvelgdama į pobūdį, veiklos kryptis bei rinkinių turinį, iš esmės nesunkiai gali prisitaikyti prie tokių reikalavimų ir atlikti bent dalį tradicinių funkcijų. Kaupdama meno ir kitus rinkinius, vykdydama valstybės reprezentacijos, įvairaus pobūdžio edukacijos, kultūros, meno, istorijos propagavimo funkcijas, institucija aktualizuoja šiandienos klausimus ir tenkina visuomenės poreikius.
Būtent šia tema 2004 m. rugsėjį Vilniuje vykusių diskusijų metu pasisakė Krokuvos Vavelio karališkosios pilies direktorius prof. Jan K. Ostrowski. Jis pastebėjo, jog Vavelio pilyje įsikūręs „istorinės rezidencijos muziejus“ šiandien džiaugiasi ir didžiuojasi galėdamas tęsti Lenkijos karalių istorinės rezidencijos tradicijas naujomis formomis, o kartu jas puoselėti ir propaguoti šiandieninėje Lenkijos visuomenėje, pristatyti nacionalinės reikšmės kultūros paveldą Krokuvą aplankantiems užsienio svečiams1.
Laikantis panašaus „istorinės rezidencijos muziejaus“ metodinio principo, bandoma formuluoti ir atkuriamų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų paskirties nuostatas, kurios remiasi 2000 m. Lietuvos Respublikos Seimo priimto įstatymo2 , 2001 m. Vyriausybės patvirtintos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcijos3, 2003 m. Kultūros ministerijos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcijos įgyvendinimui koordinacinės komisijos aprobuotų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir pritaikymo reprezentacinėms, muziejinėms ir edukacinėms funkcijoms programos metmenų svarbiausiomis formuluotėmis4. Anot koncepcijos autorių, atkuriami Valdovų rūmai turi tapti polifunkciniu, moderniu Lietuvos istoriniu kultūros centru (o ne istorinės kultūros, t. y. ne vien istorijos didaktikos propagavimo objektu), pristatančiu šiuolaikinei visuomenei senosios Lietuvos valstybės kultūros vertybes, valdovų rezidencijos paveldą ir rūmų raidą, jų šeimininkus, čia dirbusius menininkus, svarbiausius valstybės bei jos sostinės įvykius ir t. t.
Lietuvos dailės muziejus jau 1999 m. pradžioje parengė bei pristatė Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų atkūrimo ir pritaikymo gaires5, o 2002 m. Kultūros ministerija pavedė muziejui sukurti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir pritaikymo reprezentacinėms, muziejinėms ir edukacinėms funkcijoms programą, kurią 2005 m. patikėjo ir įgyvendinti. Programa kuriama atskirais skyriais ir 2005 m. pabaigoje bus pristatyta specialistų bei visuomenės svarstymui. Lietuvos dailės muziejuje 2002 m. pabaigoje programos sukūrimui bei jos įgyvendinimui įsteigtas, o 2004 m. viduryje pradėjo veikti, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų interjerų ir ekspozicijų skyrius. Rengdamas šią programą, Lietuvos dailės muziejus dirba kartu su Projektavimo ir restauravimo instituto architektų grupe, kuriančia Valdovų rūmų atkūrimo projektą, Pilių tyrimo centru „Lietuvos pilys“, kuris koordinuoja ir atlieka kompleksinius tyrimus, Vilniaus pilių direkcija, vykdančia statybų užsakovo funkcijas, ir Valdovų rūmų paramos fondu, renkančiu lėšas Valdovų rūmų atkūrimui ir propaguojančiu pačią atkūrimo idėją. Su šiomis institucijomis taip pat įgyvendinami parodų, leidybiniai ir kiti projektai, susiję su Valdovų rūmų atkūrimu ir jų būsima veikla. Rengiant programą konsultuojamasi su Lietuvos ir užsienio šalių įvairių sričių specialistais, ekspertais. Su Valdovų rūmų atkūrimo projektais, tyrimų rezultatais, kaupiamais eksponatais išsamiai galima susipažinti Taikomosios dailės muziejuje veikiančiose parodose.
Kuriant Valdovų rūmų interjerų ir ekspozicijų programą, remiamasi turima kompleksine informacija apie Lietuvos didžiųjų kunigaikščių svarbiausią istorinę rezidenciją Vilniaus Žemutinėje pilyje, Lietuvos dailės muziejaus patirtimi įrengiant naujas kultūrines institucijas istorinėse rezidencijose (pvz., Chodkevičių rūmai, Vilniaus Žemutinės pilies Senasis arsenalas, Tiškevičių rūmai ir kt.), europine muziejine teorija ir patikrinta tarptautine praktika, analogiškais pavyzdžiais.
Jau metmenyse buvo numatyti keturi atkurtų Valdovų rūmų lankymo maršrutai, kurie tuo pačiu yra ir teminė ekspozicijų schema bei įvairialypės kultūrinės, edukacinės, reprezentacinės veiklos erdvių skaidymo bei lankymo pasiūlos galimybė. Visos lankytojų aptarnavimo paslaugos yra centralizuojamos bei lokalizuojamos terminale, įrengiamame po Valdovų rūmų vidiniu kiemu. Šiame terminale prasideda ir baigiasi visi Valdovų rūmų ekspozicinių ir kitų erdvių lankymo maršrutai.
Pirmasis (Valdovų rūmų istorinės-architektūrinės raidos iki pat jų atkūrimo) ir trečiasis (Valdovų rūmų muzikinio ir teatrinio gyvenimo) maršrutai bei jų ekspozicijos numatytos kurti remiantis Europoje populiarių didaktinių ekspozicijų principais, panaudojant tiek autentiškus radinius, tiek faksimilinę ikonografinę medžiagą, rašytinę informaciją, maketus, modelius ir kitas didaktines, taip pat ir audiovizualines, multimedijos priemones. Tinkamas metodinis tokio pobūdžio ekspozicijų pavyzdys yra Feraros (Italija) Este pilis (Castello Estense) ir joje kuriamas Este dinastijos, kunigaikštystės ir jos valdovų bei miesto muziejus6 . Čia prieš kelis metus įrengtos didaktinės ekspozicijos, kuriose be autentiškų vertybių eksponuojama ir pagalbinė vizualinė medžiaga. Ši praktika, kai siekiama išgryninti ir optimizuoti būsimų ekspozicijų informacinį srautą, jo pateikimo metodiką bei dizaino formas, sektina ir Valdovų rūmuose, Valdovų rūmų trečiojo maršruto erdvėse greta teminės didaktinės ekspozicijos numatoma atkurti ir teatralizuotų muzikinių renginių salę (šiauriniame rūmų korpuse).
Antrasis maršrutas atskleidžia atkurtus istorinės rezidencijos reprezentacinius interjerus. Atkuriant istorinius interjerus remiamasi principu, jog galima pateikti moksliškai pagrįstą tam tikros epochos interjero tipologinę viziją, o ne paprastą fantaziją, t. y. galima sukurti tokį interjerą, koks iš tikro galėjo būti, koks buvo būdingas vienos ar kitos epochos Europos valdovų rezidencijoms. Remiantis šiuo principu sukurti ar atkurti daugelio Europos šalių istorinių rezidencijų interjerai. Visais atžvilgiais artimiausias pavyzdys Lietuvos valdovų rūmams – Krokuvos Vavelis, kuriame interjerai kuriami bei tobulinami nuo XX a. pradžios jau ištisą šimtmetį7. Valdovų rūmuose numatoma atkurti gotikos, renesanso ir ankstyvojo baroko reprezentacinius interjerus, kurie atskleistų šios istorinės rezidencijos svarbiausius stilistinius raidos periodus.
Ketvirtasis numatytas maršrutas – tai laikinų nacionalinių ir tarptautinių parodų centras (šiaurės korpuso vakarinėje dalyje), kuriame turi būti užtikrinamos idealios mikroklimato, apsaugos ir kt. sąlygos. Beje, šiuo metu be Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Čiurlionio galerijos net minimalių tarptautinių ekspozicinių sąlygų standartų neatitinka nei viena Lietuvos muziejinė erdvė. Vilniuje geriausios ekspozicinės sąlygos yra Taikomosios dailės muziejuje, tačiau čia oro kondicionavimo sistema yra pasenusi ir neefektyvi. Jau dabar rengiama ilgalaikė Valdovų rūmų parodų centro veiklos programa, kuri iki 2009 m. realizuojama Taikomosios dailės muziejuje, o vėliau bus pratęsta atkurtuose Valdovų rūmuose (pvz., šiemet surengta Liublino koplyčios unikalių freskų bei jų restauravimo fotografijų edukacinė paroda8, planuojamos Luvro muziejaus bei istorinių Lietuvos vėliavų iš Švedijos rinkinių parodos).
Didžiausia Valdovų rūmų interjerų atkūrimo bei ekspozicijų parengimo problema yra antrojo maršruto programos – reprezentacinių interjerų atkūrimas – realizavimas. Pagrindinės šio darbo kryptys ir informacijos šaltiniai yra: Valdovų rūmų teritorijos tyrimų radiniai (Taikomosios dailės muziejuje nuo 2004 m. veikia periodiškai atnaujinama radinių paroda9), rašto šaltinių duomenys (vykdoma istorijos šaltinių paieškų programa), analoginė informacija (organizuojamos tiriamosios ekspedicijos ir kt.)10. Visa ši kompleksinė informacija analizuojama ir sintetinama, kaupiama kontekstinė medžiaga. Valdovų rūmų atkūrimo darbus vykdančios institucijos, kurdamos interjerų programą, dirba dviem kryptimis: stengiasi atkurti architektūrinį ir kitą meninį interjerų dekorą (stacionarius interjero dekoro elementus) bei sukaupti interjerų sukomponavimui būtinas autentiškas kilnojamąsias vertybes (taikomosios ir vaizduojamosios dailės kūrinius, kitas istorijos vertybes), atrinktas pagal nustatytus kriterijus ir atskleidžiančias rezidencijos gyvavimo stilistinius periodus.
Dirbant prie stacionaraus interjerų dekoro, šiuo metu svarstomi atkūrimo principai, stilistinės schemos. Remiamasi pamatų mūrų kartogramomis ir kitais minėtais kompleksiniais duomenimis. Krosnių, salių grindų atkūrimas nėra sudėtinga problema, nes esti daug autentiškos medžiagos, tačiau lubų perdangos, sienų dekoras – gerokai sunkesnis uždavinys, reikalaujantis tiek kruopštaus natūros duomenų, tiek rašytinių šaltinių, analogų lyginamosios analizės ir įvairialypės informacijos sintezės.
Kilnojamos interjerų vertybės Valdovų rūmams kaupiamos dviem būdais: pradėta jas įsigyti Lietuvoje ir užsienyje, taip papildant nacionalinio kultūros bei meno vertybių fondą11. Jos įsigyjamos už Valdovų rūmų paramos fondo surinktas lėšas, siekiama šiam tikslui gauti ir dalį valstybės biudžeto lėšų. Yra gautos pirmosios dovanos12. Antrasis kilnojamų vertybių sukaupimo būdas – tai interjerų kriterijus atitinkančių meno kūrinių ir kitų istorijos vertybių deponavimas iš Lietuvos ir užsienio muziejų, bibliotekų, privačių rinkinių. Interjerų kilnojamų vertybių rinkinio Valdovų rūmams sukaupimas yra nelengvas ir ilgalaikis uždavinys. Krokuvos Vavelio pilies muziejus tokias vertybes kaupia jau ištisą šimtmetį. Siekiama, jog Valdovų rūmų interjeruose (II maršrute) būtų kuo mažiau kilnojamų vertybių (baldų, gobelenų, paveikslų) kopijų ir kuo daugiau autentikos, originalų, kurie akcentuotų rūmų autentišką įvaizdį. Kilnojamos interjero vertybės, kurių atrankos preliminarūs kriterijai ir principai jau parengti, turi būti aukšto meninio lygio, atitikti chronologinius ir kitus reikalavimus. Pageidautina, jog kiekviena vertybė turėtų ryšį su Vilniaus rezidencija, Lietuvos valdovais, didikais ar būtų susijusi su Lietuvos istorija. Pagrindinis šių autentiškų originalių vertybių ir jų kompozicijų atkurtose Valdovų rūmų erdvėse uždavinys – kurti tam tikros epochos interjero įvaizdį. Valdovų rūmų interjerai neturi tapti dailės galerija, o istorinės rezidencijos reprezentacinių interjerų pagrįstos stilistinės vizijos. Vadinasi, dailės kūriniai, nepaisant jų savaiminės meninės vertės, turi tarnauti tik kaip tokios interjerų stilistinės ir funkcinės vizijos kūrimo priemonė.
Kaip minėta, interjeruose numatoma atskleisti svarbiausius Valdovų rūmų raidos periodus – gotikos, renesanso ir ankstyvojo baroko epochas. Gotikos epochoje galbūt bus išskirti du etapai – ankstyvesnis ir vėlyvesnis (pvz., Vytauto ir Aleksandro Jogailaičio). Renesanso interjeruose taip pat numatoma parodyti dviejų periodų stilistiką ir akcentuoti Žygimanto Senojo bei Žygimanto Augusto laikotarpius13. Ankstyvojo baroko interjeruose turėtų būti pristatyta Vazų dinastijos valdymo laikų reprezentacinių interjerų vizija. Neišvengiamai šiuose interjeruose bus ir meno kūrinių kopijų (pvz., valdovų portretai, herbiniai gobelenai, šviestuvai, sienų audiniai, durys ir pan.), tačiau jos bus kuriamos taip pat remiantis kuo labiau Vilniaus aplinkai artima ir pagrįsta analogine medžiaga.
Rengiant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir pritaikymo reprezentacinėms, muziejinėms ir edukacinėms funkcijoms programą ir ruošiantis ją įgyvendinti, Lietuvos dailės muziejus su minėtais partneriais, taip pat Lietuvos dilpomatinėmis atstovybėmis užsienyje, užsienio šalių diplomatinėmis ir kultūrinėmis atstovybėmis Lietuvoje (pvz., Lenkų institutu), kitais užsienio partneriais, įsikūrusiais istorinėse rezidencijose (Lenkijos, Italijos, Austrijos, Vengrijos, Čekijos, Slovakijos, Ukrainos, Vokietijos valdovų ir didikų rūmuose), vykdo kelias ilgalaikes tarptautines programas. 2003-2005 m. realizuojama Valdovų rūmų atkūrimo projektuotojų, tyrėjų ir muziejininkų mokslinių tiriamųjų ekspedicijų į užsienio šalių istorines rezidencijas programa. 2003 m. pradėta ir įgyvendinama iki pat Valdovų rūmų atkūrimo 2009 m. Europos valstybių valdovų rūmų pristatymo programa14, kuria Lietuvos visuomenei siekiama pristatyti užsienio istorines rezidencijas, jų restauravimo ir šiandienio funkcionavimo klausimus, sudaryti sąlygas užsienio ekspertų bei konsultantų diskusijoms su Lietuvos specialistais Valdovų rūmų atkūrimo metodiniais ir praktiniais klausimais.
Pradėtos autentiškų meno ir istorijos vertybių atkuriamų Valdovų rūmų interjerams ir ekspozicijoms paieškos, organizuojamas jų ekspertavimas bei įsigijimas, įsigytų vertybių rodymas visuomenei. 2005 m. liepos 6 d. Taikomosios dailės muziejuje, greta 2004 m. atidarytos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų radinių parodos, planuojama atidaryti ir jiems įsigytų bei dovanotų kūrinių ekspoziciją, kuri taip pat kasmet būtų plečiama ir atnaujinama. Ten pat veikia ir minėtoji Valdovų rūmų atkūrimo projektų ekspozicija15. Organizuojami specialūs tiksliniai tyrimai, aktualūs Valdovų rūmų interjerų atkūrimui bei ekspozicijų sukūrimui, taip pat atkurtų Valdovų rūmų polifunkcinei kultūrinei veiklai. Kartu su senąją muziką ir šokį propaguojančiomis organizacijomis „Banchetto Musicale“, „Domus Artis“ ir Valdovų rūmų paramos fondu ruošiama detali daugiafunkcinės teatralizuotų renginių salės veiklos programa, galvojama apie būsimo Valdovų rūmų teatro nuolatinį repertuarą nuo 2009 m. Modeliuojama ir Valdovų rūmų parodų centro veiklos programa, rengiami laikinųjų parodų projektai 2005-2014 m. (2005-2008 m. Taikomosios dailės muziejuje, 2009-2014 m. atkurtuose Valdovų rūmuose). Taikomosios dailės muziejuje surengtose Valdovų rūmams ir jų atkūrimui skirtose parodose kartu su Lietuvos dailės muziejaus Meno pažinimo centru, muziejaus gidais ir Valdovų rūmų paramos fondu parengta ir įgyvendinama plati edukacinių užsiėmimų moksleiviams programa, taip pat formuojama leidybinė programa.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai lankytojams duris turėtų atverti 2009 m. liepos 6 d., minint Lietuvos valstybės dieną, kuri turėtų tapti ir svarbiausiu Lietuvos tūkstantmečio šventinių renginių bei programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ akcentu. Todėl jau dabar modeliuojama Valdovų rūmų iškilmingo atidarymo 2009 m. liepos 6 d. projektų ir renginių programa, kurios svarbiais ženklais be nuolatinių ekspozicijų atidarymo turėtų tapti tarptautinių parodų „Baltų menas“, „Jogailaičių Europa“, „Lietuvos vardo tūkstantmetis – Kvedlinburgo analai“ įgyvendinimas, įspūdingo senosios muzikos kūrinio inscenizacija ir pan.
Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, Valdovų rūmų interjerų ir ekspozicijų programos rengimo bei jos įgyvendinimo koordinatorius, pabrėžia, jog atkurti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai nebus įprastas muziejus, o speciali nacionalinė kultūros įstaiga – Valdovų rūmai. Vadinasi, atkurtieji Valdovų rūmai galėtų tapti istorinės rezidencijos pobūdžio muziejumi, kuris turėtų atlikti daugelį svarbiausių valstybės reprezentacijos, visuomenės edukacijos, turizmo informacijos, taip pat ir muziejinės veiklos funkcijų, kartu tapti moderniu, šiuolaikiškus visuomenės poreikius tenkinančiu, istoriniu kultūros centru, bet ne istorijos didaktikos ir greitai senstančių technologijų demonstravimo laboratorija.

Nuorodos

1 Žr., Ostrowski Jan K. Vavelio karališkoji pilis: tautos didybės simbolis, monumentalus paminklų ansamblis, moderni institucija // Literatūra ir menas, 2004 m. lapkričio 26 d. Nr. 44 (3025). P. 9, 23; 2004 m. gruodžio 3 d. Nr. 45 (3026). P. 9, 19.

2 Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. spalio 17 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties įstatymas Nr. VIII-2073 // Valstybės žinios, 2000. Nr. 92-2889.

3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 17 d. nutarimas Nr. 1235 „Dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcijos įgyvendinimo“ // Valstybės žinios, 2001. Nr. 35-1188.

4 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų interjerų atkūrimo ir pritaikymo reprezentacinėms, muziejinėms ir edukacinėms funkcijoms programa metmenys (antroji redakcija), (Kultūros ministerijos Koordinacinės komisijos patvirtinta 2003 m. balandžio 1 d.) // Literatūra ir menas, 2003 m. gegužės 30 d. Nr. 23 (2952). P. 11, 22; plg. t. p. http://ldmuziejus.mch. mii.lt/Svietimas/metmenys.htm.

5 Budrys R. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pritaikymo gairės // Lietuvos dailės muziejus. Metraštis. Nr. 4. Vilnius, 2001. P. 282-293.

6 Žr., Borella M. Il Castello Estense, gli ultimi progetti: restauro, riuso e gestione // Il Castello e la Citta. Esperienze di restauro, riuso e musealizzazione. Atti del convegno di studi. Ferrara, 2000; plg. t. p. Francesco C. di, Borella M. Ferrara – die Stadt der Estensi. Kunst- und Denkmalführer. Bologna, b. m. S. 8-21; Gli Este a Ferrara. Una corte nel Rinascimento, ed. J. Bentini. Milano, 2004.

7 Žr., Mańkowski T. Dzieje wnętrz wawelskich, Warszawa, 1952; Majewski A. Wawel: dzieje i konserwacja. Warszawa, 1993; t. p. naujausią studiją: Dettloff, P. Fabiański M. Fischinger A. Zamek królewski na Wawelu. Sto lat odnowy (1905-2005). Kraków, 2005.

8 Černius R. Liublino pilies Švč. Trejybės koplyčia ir jos freskos // Literatūra ir menas, 2005 m. birželio 17 d. Nr. 24 (3053). P. 9; Černius R. Paroda „Liublino pilies Švč. Trejybės koplyčia. Ten, kur Rytai susitinka su Vakarais“ (informacinis lankstinys). Vilnius, 2005.

9 Žr., Paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų radiniai“ (informacinis lankstinys, sud. V. Dolinskas). Vilnius, 2004; Dolinskas V. Lietuvos valdovų rūmų radinių paroda // Literatūra ir menas, 2004 m. liepos 23 d. Nr. 30 (3011). P. 9, 15; Dolinskas V. Nuo Mindaugo iki Vazų… (LDK valdovų rūmų radinių paroda) // Santara, 2004 m. vasara. Nr. 41. P. 22-27.

10 Apie vienos iš ekspedicijų rezultatus žr., Budrys R. , Dolinskas V. Italijos kunigaikščių rezidencijos ir Lietuvos valdovų rūmų atkūrimas // Literatūra ir menas, 2004 m. birželio 25 d. Nr. 26 (3007). P. 22-23; 2004 m. liepos 2 d. Nr. 27 (3008). P. 22-23; 2004 m. liepos 9 d. Nr. 28 (3009). P. 22; Budrys R., Dolinskas V. Italijos kunigaikščių rezidencijas aplankius // Lietuvos muziejai, 2004. Nr. 2-3. P. 84-93.

11 Dolinskas V. Gobelenai atkuriamiems Valdovų rūmams // Literatūra ir menas, 2004 m. spalio 29 d. Nr. 40 (3021). P. 9; Dolinskas V. Unikalios vertybės atkuriamiems Valdovų rūmams // Literatūra ir menas, 2005 m. liepos 15 d. Nr. 28 (3057). P. 9-10; Dolinskas V. Pirmasis paveikslas atkuriamiems Valdovų rūmams // Literatūra ir menas, 2005 m. rugsėjo 2 d. Nr. 31 (3060). P. 9; 2005 m. rugsėjo 9 d. Nr. 32 (3061). P. 9.

12 Budrys R. Pirmasis eksponatas, dovanotas atkuriamiems Valdovų rūmams // Literatūra ir menas, 2003 m. gruodžio 5 d. Nr. 45 (2979). P. 9.

13 Dovidavičienė S. Rūmuose stovės ir kunigaikščių sostas // TV per savaitę, 2004 m. sausio 29 d. Nr. 5 (438). P. 35; Didinga Valdovų rūmų dvasia. Atstatyti Valdovų rūmai atskleis įvairių epochų valdovų gyvenimą // Lietuvos švyturys, 2005 m. balandis. Nr. 4. P. 14-16.

14 Dolinskas V. Susitikimu su Vavelio pilies vadovu tęsiama Europos valstybių valdovų rūmų pristatymo programa // Literatūra ir menas, 2004 m. rugsėjo 3 d. Nr. 32 (3013). P. 9; Dolinskas V. Europos valstybių valdovų rūmų pristatymo programa // Lietuvos muziejai, 2004 m. Nr. 2-3. P. 8-11.

15 Dolinskas V. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų projektų salė // Literatūra ir menas, 2004 m. vasario 13 d. Nr. 7 (2988). P. 9-10.

Atviri. Artimi. Įkvepiantys

Bendradarbiaukime

+370 5 2790918 labadiena@museums.lt

Arba užpildykite šią formą:

Į viršų