EUROPOS VALSTYBIŲ VALDOVŲ RŪMŲ PRISTATYMO PROGRAMA

Dr. Vydas DOLINSKAS, programos koordinatorius
Lietuvos dailės muziejaus LDK valdovų rūmų interjerų ir ekspozicijų skyrius

Lietuvos dailės muziejus, bendradarbiaudamas su Lietuvoje veikiančiais Europos valstybių kultūros institutais bei diplomatinėmis atstovybėmis, parengė ir įgyvendina Europos valstybių valdovų rūmų pristatymo – susitikimų ir mokslinių diskusijų su Europos valstybių istorinėse rezidencijose įsikūrusių muziejinių ir kitų kultūros paveldo puoselėjimo institucijų vadovais, tyrėjais, ekspertais – programą
 

 

LDK valdovų rūmų pietinio korpuso atstatymo darbai. Nuotrauka iš Valdovų rūmų paramos fondo archyvo

Žemutinės pilies rūmų ir Kryžių kalno vaizdas. P. Smuglevičiaus piešinys iš Vilniaus peizažų albumo, 1785–1786. Nuotrauka iš LDM leidinio „Vilniaus klasicizmas“

LDK valdovų rūmų archeologinių radinių parodos Senajame arsenale fragmentas su XVI–XVII a. architektūrinėmis detalėmis, padarytomis iš smiltainio. D. Mukienės nuotr.
Varšuvos karališkosios pilies (Lenkija) direktorius prof, Andrzej Rottermund (viduryje) susitikime su visuomene Taikomosios dailės muziejuje. D. Mukienės nuotr.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai – didžiausias Lietuvos tūkstantmečio programos darbas, todėl jo įgyvendinimas turi būti maksimaliai ir objektyviai pristatomas visuomenei. 2003 m. birželio pradžioje Taikomosios dailės muziejuje prie Valdovų rūmų projektinių brėžinių, schemų ir maketų surengta spaudos konferencija, įvairių žinybinių komisijų ir tarybų posėdžiai bei kultūros vakaras parodė, koks yra didelis ne tik specialistų, bet ir visuomenės poreikis išsamiai bei įvairiapusiškai žinoti, kokie rūmų projektai kuriami, kaip rengiama rūmų interjerų ir ekspozicijų programa, kaip vyksta tyrinėjimai ir kiti darbai.

2003 m. liepos 22 d. istoriniame Chodkevičių rūmų ansamblyje atidaryta salė, skirta LDK valdovų rūmų projektams, 2004 m. liepos 6-ąją – Valstybės dieną – Taikomosios dailės muziejuje visuomenei pristatyta ilgalaikė Lietuvos dailės muziejaus, Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ ir Valdovų rūmų paramos fondo parengta atkuriamų LDK valdovų rūmų archeologinių radinių paroda, kurioje įgyvendinama ir Lietuvos dailės muziejaus parengta dalykinių susitikimų ir mokslinių diskusijų su Europos valstybių istorinėse rezidencijose įsikūrusių muziejinių ir  kitų kultūros paveldo puoselėjimo institucijų vadovais, tyrėjais ir ekspertais programa.

Europos valstybių valdovų rūmų pristatymo programa pradėta įgyvendinti dar 2003 m. spalio mėn. surengtu susitikimu su Berlyno karališkųjų rūmų atkūrimo projekto ekspertu ir Vienos universiteto (Austrija) architektūros istorijos profesoriumi Hellmut Lorenz ir bus tęsiama iki 2008 metų. Programos renginiai – susitikimai, paskaitos, diskusijos, seminarai – vyksta Lietuvos dailės muziejaus padalinyje – Taikomosios dailės muziejuje, Gobelenų salėje.

Programa yra ir edukacinio, ir mokslinio pobūdžio. Pirmiausia ji Lietuvos visuomenei pateiks Europos valstybių valdovų istorinėse rezidencijose įsikūrusių muziejinių ir kitų kultūros paveldą aktualinančių institucijų veiklos objektyvų apibūdinimą, paaiškinantį tokio pobūdžio įstaigų funkcionavimo modernioje visuomenėje prasmę ir reikšmę. Tikimasi, jog visapusiškas tokių institucijų įvairialypės veiklos pristatymas padės sklaidyti visuomenėje nepagrįstus mitus ir baimes, kylančias dėl LDK valdovų rūmų atkūrimo ir jų būsimos paskirties.

Programa taip pat siekiama ir supažindinti LDK valdovų rūmų atkūrimo projekto rengėjus, tyrinėtojus, interjerų ir ekspozicijų programos kūrėjus su karalių, kunigaikščių ir kitų reprezentacinių rezidencijų istorinio funkcionavimo, restauravimo, visiško arba dalinio atkūrimo ar atstatymo, istorinių interjerų atkūrimo ar sukūrimo, teminių ekspozicijų, laikinųjų parodų rengimo, edukacinių programų kūrimo, šiuolaikinių darbo su lankytojais formų, reprezentacinių valstybės protokolo renginių, kultūrinių ir muzikinių projektų organizavimo, informacinių programų ir kitos panašios veiklos europine praktika. Programa sudaro galimybę pažinti jau Europos šalių (pirmiausia kaimyninių ir su Lietuva glaudžiais tradiciniais ryšiais susijusių kraštų) įgyvendintų panašaus pobūdžio projektų – istorinių rezidencijų pritaikymo modernioms kultūros paveldo propagavimo ir aktualinimo funkcijoms – patirtį, įgalins optimaliausiai spręsti su Lietuvos valdovų rūmų atkūrimu susijusias problemas, padės įsigilinti į naujausias metodikas, gauti kvalifikuotas konsultacijas ir ekspertizes, išvengti klaidų.

Krokuvos vavelio karališkosios pilies direktorius prof. Jan K. Ostrowski2004 m. rudenį visuomenė ir specialistai supažindinami su trimis Lenkijos svarbiausiomis rezidencijomis – Krokuvos ir Varšuvos karališkosiomis pilimis bei Marienburgo (Malborko) Vokiečių ordino pilimi, ir dviem Skandinavijos šalių valdovų rezidencijomis – Rosenborgo (Danija) ir Drottningholmo (Švedija) rūmais.

Rugsėjo 10-12 d. įvyko Krokuvos Vavelio karališkosios pilies (Lenkija) direktoriaus prof. Jan K. Ostrowski vizitas ir paskaita „Vavelio pilis: tautos didybės simbolis, monumentalus paminklų ansamblis, moderni institucija“.

Prof. Janas K. Ostrovskis – vienas žymiausių ir produktyviausių Lenkijos istorikų ir muziejininkų. Jis atsakingas už Vavelio valstybinius meno rinkinius, kartu yra ir visos Vavelio kalvos paminklų vyriausiasis restauratorius. Prieš 15 metų, tapęs Vavelio pilies direktoriumi, jis aktyviai ėmėsi institucijos plėtros, ypač suaktyvino tyrimų ir jų rezultatų populiarinimo, ekspozicijų atnaujinimo, tarptautinių kontaktų plėtojimo, lankytojų aptarnavimo racionalizavimo darbą.

Šiandien Vavelis – tai vienas ryškiausių Lenkijos istorijos, kultūros, meno pažinimo centrų bei vienas gausiausiai lankomų turizmo objektų Vidurio Europoje. Jau šimtmetį atkuriamuose Vavelio rūmuose veikia muziejinė institucija, vadinama Vavelio karališkąja pilimi – Valstybiniais meno rinkiniais. Rūmuose įrengtos kelios autonominės ekspozicijos. Tai – „Dingęs Vavelis“, „Karališkosios salės“, „Privatūs karališkieji apartamentai“, „Karūnos lobynas ir ginklų rinkinys“, „Rytų meno paroda“. Interjeruose išlikę gotikos ir renesanso stiliaus elementų turintys portalai, dalis kasetinių lubų, garsioji Žygimanto Augusto gobelenų kolekcija. Dauguma muziejaus eksponatų – dosnių mecenatų, kolekcininkų dovanos. Dalis dailės kūrinių valstybės įsigyta užsienio antikvariatuose ir aukcionuose.

Vavelio karališkieji rūmai dabar yra istorinės rezidencijos pobūdžio muziejus, kurio svarbiausias tikslas – atskleisti įvairiapusę Vavelio praeitį ir aktualinti ją kaip nacionalinės kultūros raidos integralią dalį. Greta dailės ir istorijos rinkinių kaupimo bei rodymo, rūmų muziejus taip pat vykdo restauravimo, tyrimų, leidybinę ir edukacinę veiklą. Vavelio rūmų muziejus rengia laikinas parodas, turi konferencijų centrą, du filialus netoli Krokuvos esančiose istorinėse rezidencijose. Vavelio kalvos lankytojai, be rūmų, gali apžiūrėti ir Krokuvos katedrą, jos požemių kriptas, varpinę, katedros muziejų.

Vavelis svarbus ir Lietuvos istorijai bei kultūrai. Katedros požemiuose ilsisi bendri Lietuvos ir Lenkijos valdovai, kurie gyveno tiek Vavelio, tiek ir Vilniaus valdovų rūmuose. Vavelyje ir Vilniaus pilyje dirbo tie patys menininkai, kūrę tuo pačiu metu ir pagal tų pačių užsakovų valią. Todėl Vavelio tyrimų, restauravimo, modernios veiklos formų patirtis yra svarbi Lietuvos valdovų rūmų atkūrimui, Vilniaus Žemutinės pilies tyrimams.

Spalio 18-20 d. Lietuvoje lankėsi Varšuvos karališkosios pilies (Lenkija) direktorius prof. Andrzej Rottermund.

Savo viešnagės dienomis prof. Andrzej Rottermund Taikomosios dailės muziejuje susitiko su visuomene, perskaitė pranešimą „Varšuvos karališkoji pilis“ ir konsultavo Valdovų rūmų atkūrimo projekto autorius, tyrinėtojus, rūmų interjerų ir ekspozicijų programą rengiančius muziejininkus, lankėsi Vilniuje, Kaune, Tytuvėnuose, Šiluvoje, Šiauliuose, Trakuose.

Prof. habil. dr. Andrzej Rottermund – vienas žymiausių Lenkijos klasicizmo ir romantizmo epochų meno istorijos tyrinėtojų, garsus lenkų muziejininkas. Drauge su ilgamečiu Varšuvos nacionalinio muziejaus direktoriumi prof. Stanisławu Lorentzu bei prof. Aleksandru Gieysztoru A. Rottermundas aktyviai dalyvavo Varšuvos karališkosios pilies atstatymo darbuose: nuo 1973 m. buvo Architektūros komisijos narys, 1973-1976 m. vadovavo Varšuvos nacionalinio muziejaus Karališkųjų rūmų skyriui, 1987 m. tapo Varšuvos karališkosios pilies direktoriaus pavaduotoju, o 1991 m. – direktoriumi.

Varšuvos karališkoji pilis – tai istorinė rezidencija, vadinama istorijos ir kultūros nacionaliniu paminklu, laikoma vienu svarbiausių Lenkijos valstybingumo bei tautinės vienybės simbolių. XIII-XV a. čia gotikinę pilį pastatė Mazovijos Piastai. XVI a. pradžioje jų valdos ir ši pilis atiteko Lenkijos ir Lietuvos valdovui Žygimantui Senajam. Čia kurį laiką gyveno Bona Sforca. 1569 m., pasirašius Liublino uniją, Varšuvos pilyje posėdžiaudavo bendri Lenkijos ir Lietuvos seimai. Žygimantas Augustas pilį perstatė, ji tapo renesansine. Po 1595 m. gaisro Vavelyje Žygimantas Vaza savo rezidenciją perkėlė į Varšuvą. 1598-1619 m. vyko pilies rekonstravimo ir pritaikymo nuolatinei karališkajai rezidencijai darbai. Ji įgavo ankstyvojo baroko bruožų. XVII a. vid. pilis buvo nusiaubta švedų. Po karo pamažu restauruota. XVIII a. pr. ji vėl nukentėjo, remontuota Vetinų dinastijos valdovų, suteikusių jai rokoko stiliaus elementų. Paskutinis Lenkijos ir Lietuvos valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis taip pat perstatė pilį, jos architektūra įgavo klasicizmo bruožų. 1791 m. čia buvo priimta garsioji Gegužės 3 d. konstitucija. Po Abiejų Tautų Respublikos III padalinimo 1795 m. Varšuvos pilies, kuri 200 metų tarnavo kaip Lenkijos ir Lietuvos jungtinės valstybės seimų vieta ir bendrų valdovų rezidencija, klestėjimo metas baigėsi. Pilis prarado savo funkciją, nors čia rezidavo Varšuvos kunigaikštystės valdovas, Rusijos vietininkai. XX a. pr. atkūrus Lenkijos valstybę, Varšuvos pilis buvo restauruota, joje įrengti ir prezidento apartamentai. 1939 m. prasidėjus karui, pilis sudegė, o 1944 m. vokiečių kariuomenė ją sulygino su žeme.

Prof. S. Lorentzo rūpesčiu pavyko išgelbėti daugelį pilies meno vertybių bei interjero detalių. Po karo vyko diskusijos dėl Varšuvos pilies, kaip Lenkijos valstybingumo simbolio, atkūrimo. 1971-1984 m. ji buvo atstatyta, o interjerų įrengimas užsitęsė. Šiandien atstatytoje Varšuvos pilyje veikia svarbi ir moderni muziejinė institucija. Atkurta rezidencija bei visas Varšuvos senamiestis, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, tapo reikšmingu edukacijos ir turizmo traukos centru.

 

Be bendrų šeimininkų, Varšuvos karališkąją pilį ir Lietuvos valdovų rūmus Vilniuje sieja politiniai, kultūriniai ir meniniai ryšiai. Varšuvoje rezidavo kelios lietuvių princesės iš Gediminaičių dinastijos bei Radvilų giminės, Renesanso ir ankstyvojo baroko epochose abi rezidencijas puošė tie patys italų menininkai. Abi, simbolinę reikšmę tautų valstybinėje savimonėje turinčios, rezidencijos patyrė panašių sunaikinimų likimą ir abi jas nuspręsta atkurti, pritaikant muziejinėms bei reprezentacinėms reikmėms.

  • Marienburgo Vokiečių ordino ir Lenkijos karališkosios pilies muziejaus direktoriaus dr. Mariusz Mierzwinski vizitas ir paskaita;

  • Drottningholmo karališkųjų rūmų atstovo (Švedija) vizitas;

  • Kopenhagos Rosenborgo rūmų muziejaus atstovo (Danija) vizitas;

  • Bratislavos pilies muziejaus atstovo (Slovakija) vizitas;

  • Budapešto pilies muziejaus atstovo (Vengrija) vizitas;

  • Vyšegrado pilies muziejaus atstovo (Vengrija) vizitas;

  • Prahos pilies muziejaus atstovo (Čekija) vizitas;

  • Jindrichuv Hradec pilies muziejaus atstovo (Čekija) vizitas;

  • Zalcburgo Carolino Augusteneum muziejaus direktoriaus (Austrija) vizitas;
  • Heilsbergo (Lidzbark Warm.) pilies muziejaus atstovo (Lenkija) vizitas;

  • Drezdeno rūmų muziejaus atstovo (Vokietija) vizitas;

  • Miuncheno rezidencijos muziejaus atstovo (Vokietija) vizitas;

  • Mantujos Palazzo Ducale muziejaus atstovo (Italija) vizitas;

  • Milano Sforzų pilies muziejaus atstovo (Italija) vizitas;

  • Piacenzos Farnese rūmų direktorės (Italija) vizitas;

  • Urbino rūmų muziejaus atstovo (Italija) vizitas;

  • Ferraros rūmų muziejaus atstovo (Italija) vizitas;

  • Venecijos Dožų rūmų muziejaus atstovo (Italija) vizitas;

  • Romos šv. Angelo pilies muziejaus atstovo (Italija) vizitas.

2007 m. sausio – gegužės mėnesiais numatoma susitikti su Luvro arba Luaros slėnio pilių, Burgundijos hercogų rezidencijos (Prancūzija), Liuksemburgo didžiųjų kunigaikščių rūmų, Belgijos karalių rūmų, Nyderlandų karalių rūmų atstovais. Rugsėjo-gruodžio mėnesiais ketina apsilankyti Latvijos, Ukrainos, Baltarusijos bei Rusijos paveldo specialistai.

2008 m. sausio – gegužės mėnesiais Vilniuje turėtų viešėti Escorial rūmų (Ispanija), Caserta rūmų, Ruspoli rūmų Romoje, Mantujos Te rūmų (Italija) atstovai.

Visų susitikimų medžiaga bus publikuojama kultūros savaitraštyje „Literatūra ir menas“, Lietuvos muziejų portale (www.muziejai.lt), išsamiai pristatoma Lietuvos dailės muziejaus metraštyje bei kituose leidiniuose. Apie susitikimus informacija bus teikiama ir Lietuvos dienraščiams, radijo ir televizijos stotims.

 

Atviri. Artimi. Įkvepiantys

Bendradarbiaukime

+370 5 2790918 labadiena@museums.lt

Arba užpildykite šią formą:

Į viršų