Rytų Azijos meno muziejaus vizija pagal Paulių Normantą

Rytų Azijos meno muziejaus vizija pagal Paulių Normantą

P. uotr.

P. Normanto Rytų
Azijos meno kolekcijos ekspozicijos
Vilniaus rotušėje fragmentas
L. Valužienės nuotr.

Domėjimasis Rytų kultūromis Lietuvoje, anot P. Normanto, turi senas tradicijas. Iki 1831 m., prieš caro valdžiai uždarant Vilniaus universitetą, jame buvo nemažai orientalistikos specialistų. Tačiau vėliau jie išsibarstė po pasaulį. Tarpukario laikotarpyje Lietuvos filosofai Vydūnas, S. Šalkauskis, A. Maceina kūrė ir mąstė Rytų kultūrų veikiami, ir tai paliko nemažą pėdsaką Lietuvos kultūriniame gyvenime.Be to, XIX a. – XX a. pr. daugelis turtingų Lietuvos žmonių keliavo po Rytus ir atsivežė nemažas meno kolekcijas. Grafo Mykolo Radvilos surinkta kolekcija Egipte šiandien sudaro pagrindinę dalį Egiptologijos skyriaus Luvre, Paryžiuje. Lietuvoje dar ir dabar yra išsibarsčiusių nedidelių Rytų meno kolekcijų.P.Normanto teigimu, 1989 m. prof. A. Andrijauskas su keliais bendraminčiais bandė įkurti Rytų meno muziejų Kaune, tačiau, deja, jų pastangos neapsivainikavo rezultatais.Muziejų taryba prie LR kultūros ministerijos 2004 m. kovo 4 d. posėdyje iš esmės pritarė žymaus Lietuvos keliautojo ir fotografo P. Normanto iniciatyvai įsteigti Rytų Azijos meno muziejų ir siūlė įstatymų nustatyta tvarka tai įgyvendinti.2005 m. birželio mėnesį Labdaros ir paramos fondas ,,P. Normanto archyvas“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu apsvarstyti galimybę Vilniaus miesto savivaldybei tapti Rytų Azijos meno muziejaus bendrasteigėjais ir skirti šiam muziejui patalpas. Šiai kolekcijai eksponuoti reikėtų 150-200 m2 ekspozicinio ploto bei patalpų fondams kaupti.

P. Normanto Rytų
Azijos meno kolekcijos ekspozicijos
Vilniaus rotušėje fragmentas
L. Valužienės nuotr.

Vilniaus rotušėje P.Normanto kolekcijos pristatyme apsilankęs sostinės meras Artūras Zuokas teigė, jog savivaldybėje jau pradėtas svarstyti klausimas dėl patalpų būsimam muziejui skyrimo. Pasak jo, numatyta, kad šią kolekciją bus galima eksponuoti viename iš Užupyje esančių pastatų.P. Normanto nuomone, Rytų Azijos meno muziejus Vilniuje padėtų generuoti tarpusavio ryšius tarp Lietuvos ir Rytų valstybių, būtų paskata Rytų valstybių ambasadoms bei įvairiems fondams, o taip pat ir privatiems asmenims dalyvauti turtinant muziejaus kolekciją.Jis pats planuoja iki 2015 m. surengti 12 ekspedicijų į Rytų Azijos šalis ir kelis kartus pagausinti turimą kolekciją. Jau veikiantis Rytų Azijos meno muziejus jam padėtų geriau susidoroti su šia užduotimi.Anot P. Normanto, mes būtume pirmi Baltijos šalyse atidarę atskirą Rytų Azijos meno muziejų, jo atidarymas galėtų sutapti su Lietuvos vardo paminėjimo 1000-mečiu.

 

Pagal Labdaros ir paramos fondo „P. Normanto archyvas“

pateiktą informaciją parengė Lolita Valužienė

 

 L.Valužienės nuotraukose: P.Normanto Rytų Azijos
meno kolekcijos ekspozicijos Vilniaus rotušėje fragmentai

Atviri. Artimi. Įkvepiantys

Bendradarbiaukime

+370 5 2790918 labadiena@museums.lt

Arba užpildykite šią formą:

Į viršų