Restauruota Medininkų pilis papildys Lietuvos kultūros turizmo žemėlapį

Donatas ŽUKAUSKAS,
Trakų istorijos muziejaus Medininkų pilies skyrius

Medininkų pilies rekonstrukcinis piešinys. Autorius architektas S. Lasavickas.

2005 m. liepos 21 d. Medininkuose žiniasklaidos atstovams buvo pristatytas projektas, pagal kurį Lietuvos didžiuosius kunigaikščius Vytautą ir Kazimierą menanti Medininkų pilis bus atstatyta ir jau 2009 metais taps vienu iš Lietuvos kultūros turizmo centrų.XIII-XIV amžių sandūroje statyta Medininkų pilis yra didžiausia savo plotu gardinė pilis Lietuvoje ir viena didžiausių šio tipo pilių Rytų Europoje. Jos kiemas užima 1,85 ha, o visas gynybinis kompleksas – 6,5 ha plotą. Nuo 2004 metų pilis priklauso Trakų istorijos muziejui.Akivaizdu, jog istoriniuose kultūros paminkluose įsikūrę muziejai įsipareigoja ne tik saugoti juos, bet ir populiarinti, aktualinti kultūros paveldą. Jau yra nustatyti prioritetai ir atliekami pirmieji pilies pritaikymo muziejinėms funkcijoms darbai.

Per archeologinius tyrimus šalia XVI a. pab. – XVII a. pastato buvusios ūkinės duobės rastas sudužęs puodas. D. Žukausko nuotr.

2005 m. Trakų istorijos muziejuje įsteigtas Medininkų pilies skyrius. Naujasis padalinys rūpinasi paminklo priežiūra, kaupia istorinę pilies medžiagą, prisideda prie renginių pilyje organizavimo. Be to, šiais metais vykdyti archeologiniai kasinėjimai, kurių vadovas buvo šios straipsnio autorius. Kasinėta pietvakarinė pilies vidinio kiemo dalis, buvo ištirtas 200 m² plotas. Kadangi jokių duomenų apie šią pilies kiemo dalį iki šiol neturėjome, mokslinė archeologinė ataskaita vertintina kaip pirminis šaltinis.Per archeologinius tyrimus pavyko nustatyti kultūrinius sluoksnius, papildyti žinias apie XVI pab. – XVII a., dvaro pastatus XVIII – XX a. veiklą pilies teritorijoje. Todėl pravartu trumpai supažindinti skaitytojus su kasinėjimų rezultatais.Vėlyvesniuose viršutiniuose kultūriniuose sluoksniuose buvo atidengta XIX – XX a. pastato dalis, jo pamatai. Įdomu tai, kad pietinėje perkasos dalyje, palei sieną, buvusio plytinio pastato viduje, rastas gražus akmenų grindinys. Pasak Vilniaus universiteto doc. dr. Albino Kuncevičiaus, buvusio šios ekspedicijos moksliniu konsultantu, veikiausiai pastate buvo įrengtos arklidės. Kadangi tiriamame plote (20 m ilgio ruože) nesimatė sienų pabaigos, arklidės turėjusios būti ganėtinai didelės. Per archeologinius kasinėjimus daugiausia rasta XIX – XX a. radinių. Iš senesnio laikotarpio buvo atkasti, manoma, XVI pab. – XVII a. laikotarpio pastato fragmentai. Tame pačiame lygyje rasta puodų šukių, koklio fragmentas, kelios stulpavietės, ūkinėje duobėje, kuri naudota minėtu laikotarpiu, rastas sudužęs puodas. Tikėkimės, jog tolesni tyrimai suteiks daugiau duomenų apie Medininkų pilį, jos raidą.

Akmenų grindinys. D. Žukausko nuotr.

Be to, galime pasidžiaugti įdomiu radiniu, kurį nurodė Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ darbuotojai. Gana mįslingomis aplinkybėmis pilies kieme atsidūręs akmuo, pragulėjęs žolėse ne vienerius metus, pagaliau buvo paimtas muziejaus globon ir ištirtas. Kaip paaiškėjo, tai esąs antkapinis akmuo. Anot dr. Egdūno Račiaus, tyrusio pastarąjį radinį, jis datuotinas XVI – XVIII a. Šiame akmenyje arabų kalba iškalta pagrindinė islamo formulė, arabiškai vadinama šahada: „La ilaha illa allah, muchammed rasūlu allah“ (pažodžiui skamba taip – „nėra jokios dievybės, išskyrus Dievą, Muchamedas – Dievo pasiuntinys“). Apačioje iškaltas vardas Ibrahim (Abraomas) – galimai pranašo Abraomo vardas. Dr. E. Račiaus manymu, akmuo atgabentas iš Nemėžio (Vilniaus r.), esančio vos dvi dešimtys kilometrų nuo Medininkų. Nemėžyje iki šiol išlikusios senos musulmoniškos kapinės, kuriose stovi viena iš keturių Lietuvos mečečių. Tačiau, galbūt, šis akmuo patekęs ir iš totorių laidojimo paminklo, esančio netoli Medininkų.

Antkapinis akmuo. V. Neliubino nuotr.

Drąsiai galima teigti, jog visuomenės susidomėjimas kultūros paminklais sparčiai auga, keičiasi požiūris į kultūros paveldą. Medininkų pilyje įsteigtas kultūros turizmo centras paskatintų visuomenę savišvietai, suteiktų galimybę plačiau susipažinti ne tik su minėtu kultūros paminklu, bet ir su visa Lietuvos istorija. Kita vertus, pilis ir joje įrengtas muziejus – tai modernėjimo, mokėjimo balansuoti tarp istorinės erdvės ir dabarties, rodiklis.Šiuo atveju, lyg ir būtų galimas dvejopas būdas ar sprendimas dėl pilies-muziejaus panaudos. Konservatyvusis būdas − pilyje įrengti ekspozicines sales atrodytų

Pagrindinis pilies bokštas – donžonas, kuriame bus įrengtos keturios ekspozicinės ir viena reprezentacinė salė. L.Valužienės nuotr.

 

priimtiniausias. Tačiau yra ir kita galimybė aktualinti paminklą. Didaktinės priemonės, − „gyvosios archeologijos dienos“, „viduramžių šventės“ yra svarbus ir būtinas. Tam tikslui Medininkų pilies kieme numatoma pastatyti viduramžių amatų miestelį. Tokiu būdu įvairių proistorės ar viduramžių amatų bei eksperimentinės archeologijos demonstravimas būtų prieinamas visiems muziejaus lankytojams. Be to, planuojama įrengti kultūriniams renginiams skirtą sceną, sudaryti galimybės pilyje veikti įvairaus profilio klubams kultūrai puoselėti.Viltis matyti Medininkų pilį atstatytą, stiprėja kiekvieną dieną. Išraiškinga statistika rodo, jog turistų antplūdis kaskart auga. Tad stenkimės supažindinti ir užsienio svečius su naująja Europos Sąjungos erdve, jos kultūros ir istorijos paveldu.

Atviri. Artimi. Įkvepiantys

Bendradarbiaukime

+370 5 2790918 labadiena@museums.lt

Arba užpildykite šią formą:

Į viršų