OFICIALIOS ŽINIOS

LR KULTŪROS MINISTERIJOJE
Įvyko penktasis Muziejų tarybos posėdis
2004 m. lapkričio 4 d. įvyko penktasis Muziejų tarybos posėdis, kuriame:
svarstytos paraiškos Kultūros ministerijos premijai už muziejininkystės ir muziejų vertybių restauravimo darbus gauti. Kultūros ministerijos premiją už muziejininkystės ir muziejų vertybių restauravimo darbus rekomenduota skirti Laikrodžių muziejaus Klaipėdoje vedėjui Romualdui Martinkui;
aptarta paraiškų meno ir kultūros kūrėjų individualiai valstybės stipendijai gauti eilės tvarka. Nutarta rekomenduoti paremti pateiktus projektus individualiai stipendijai gauti pagal jų svarbą tokia eilės tvarka:
Žygintas Būčys. Leidinio „Visuomenės kultūros draugijos Lietuvoje XVIII-XIX a. sandūroje: laisvieji mūrininkai“ parengimas. Trukmė – 2 metai.
Olijardas Lukoševičius. Leidinio apie Lietuvos savivaldybių regioninius muziejus parengimas. Trukmė – 1 metai.
Dalia Grimalauskaitė. Publikacijų „Numizmatika ir jos kolekcionavimas Lietuvoje XIX a. – XX a. pradžioje“ parengimas. Trukmė – 2 metai.
Be to, nutarta rekomenduoti skirti stipendijas šiems edukaciniams projektams:
Roma Baristaitė. Ikonografinis Šiaurės Lietuvos (1795-1914) paveldo tyrinėjimas Rusijos valstybiniame istorijos archyve (Sankt Peterburge).
Virginija Paplauskienė. Išeivių rašytojų archyvinio palikimo pervežimas iš JAV, stažuotė Lituanistikos tyrimo ir studijų centre Čikagoje.
Posėdyje taip pat aptartos Muziejų tarybos ir Lietuvos muziejų asociacijos valdybos kreipimosi į Kultūros ir meno tarybą dėl valstybės stipendijų meno ir kultūros kūrėjams kvotų padidinimo muziejininkams galimybės ir Lietuvos muziejų modernizavimo programos rengimo eiga. Nutarta Muziejų tarybai kartu su Lietuvos muziejų asociacija kreiptis į Kultūros ministeriją dėl Lietuvos muziejų modernizavimo programos įtraukimo į Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą.
Skirta parama bendramuziejiniams projektams
Kultūros ministerijos Nevyriausybinių organizacijų kultūros projektų rėmimo programa 2004 m. pabaigoje skyrė finansinę paramą šiems 2005-ųjų metų muziejiniams projektams:
LMA Rinkinių mokslinio tyrimo sekcijos projekto „VIII mokslinė konferencija Muziejai istoriniuose pastatuose“ įgyvendinimui gauta 4 tūkst. Lt. (projekto vadovas R.Navardauskas Palaima);
LMA Švietimo sekcijos edukacinio projekto „Idėjų mugė“ įgyvendinimui gauta 6 tūkst. Lt. (projekto vadovė N.Jarockienė);
LMA Vadybos sekcijos projektui „Muziejų elektroninė leidyba Lietuvoje ir užsienyje: raida, naujovės ir perspektyvos“ skirta 4 tūkst. litų parama (projekto vadovė D.Mukienė);
Projektas „Skaitmeninis žurnalas Lietuvos muziejai’2005“ gavo 4 tūkst. Lt. paramą (projekto vadovė L.Valužienė).
Kultūros ministerija parėmė ir LMA leidybinį projektą „Muziejus – kultūrų susitikimo vieta“ periodiniame leidinyje „Lietuvos muziejai“. Žurnalo „Lietuvos muziejai“ leidybai skirta 16 tūkst. Lt. (projekto vadovė L. Valužienė).
Įteiktos Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premijos
2004 m. gruodžio 29 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus konferencijų salėje kultūros ministras Vladimiras Prudnikovas įteikė Kultūros ministerijos premijas.
Premijos buvo įteiktos 13-kai Lietuvos kultūrai nusipelnusių asmenų ir keturiems jauniems, 2004 m. debiutavusiems menininkams. Kaip ir kasmet kultūros ministerijos premijos buvo skiriamos publicistams, muziejininkams, bibliotekininkams, etninės kultūros puoselėtojams.
Premija už muziejininkystės ir muziejų vertybių restauravimo darbus skirta Romualdui Martinkui, Laikrodžių muziejaus Klaipėdoje vedėjui.
Kultūros ministerija premijas skiria kasmet nuo 1998 metų. Kultūros ministerijai kandidatūras teikia Lietuvos kultūros ir meno taryba.

LIETUVOS MUZIEJŲ ASOCIACIJOJE
Deleguotas atstovas į Etninės globos tarybą prie LR Seimo
Lietuvos muziejų asociacijos valdyba, vadovaudamasi 2004 m. lapkričio 2 d. LR Seimo nutarimu „Dėl Etninės kultūros globos tarybos nuostatų patvirtinimo“ priimtais naujais Etninės kultūros globos tarybos nuostatais ir išplėstinio valdybos 2004 m. lapkričio 25 d. posėdžio sprendimu, į Etninės kultūros globos tarybą delegavo Birutę Kulnytę, Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorę.
Aptartos bendradarbiavimo su Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centru galimybės.
Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras, vadovaujamas Sigito Babiliaus, inicijavo tęstinį projektą „Baltijos regiono žydų žemėlapis“. Jo tikslas yra Baltijos regiono žydų paveldo tyrimas ir įprasminimas, objektų identifikavimas bei kuo platesnis jų įtraukimas į mokslo apyvartą bei pristatymas visuomenei. Projektas apima šiandieninės Lietuvos, Latvijos bei Baltarusijos valstybes, kurios praeityje sudarė litvakų kultūros ir gyvenamąją aplinką.
Per pirmuosius projekto vykdymo metus (2004-2005 m.) numatyta surengti Lietuvos muziejininkų seminarą, kuriame būtų nagrinėjamos judaikos pristatymo muziejuose problemos, surinkti medžiagą apie judaikos eksponatus (pirmąjame etape – savivaldybių ir visuomeniniuose muziejuose), esant reikalui juos identifikuoti ir tirti, susisteminus šią medžiagą, parengti virtualią parodą „Judaika Lietuvos muziejuose“ (CD ir internete).
Vykdant projektą surinkta medžiaga virtualios parodos pavidalu bus prieinama visuomenei, ja bei sukauptų eksponatų elektroninių nuotraukų archyvu galės naudotis Lietuvos muziejininkai bei mokslininkai.
Išplėstinio LMA valdybos 2004 lapkričio 25 d. posėdžio sprendimu už bendradarbiavimą su Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centru atsakingu paskirtas valdybos narys Rimantas Žirgulis, Kėdainių krašto muziejaus direktorius.
Įgyvendinamas projektas „Gyvieji dvarai ir pilys“
Viešoji įstaiga „Socialinės ir ekonominės plėtros centras“ kartu su partneriais – Lietuvos muziejų asociacija, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija, Latvijos pilių ir dvarų asociacija bei Latvijos kultūros, istorijos ir gamtos paveldo plėtros fondu – gavo PHARE 2002 Bendradarbiavimo abipus sienos programos Smulkiųjų projektų fondo paramą projektui „Gyvieji dvarai ir pilys: kultūrinio turizmo vystymas Lietuvoje ir Latvijoje“ įgyvendinti.
Projekto tikslas – paspartinti kultūrinio turizmo abipus sienos plėtrą, suaktyvinant Lietuvos ir Latvijos dvarų ir pilių marketingą bei integraciją į pasaulinę turizmo rinką, o taip pat skatinti ilgalaikį Lietuvos ir Latvijos muziejininkų ir turizmo verslininkų bendradarbiavimą bei apsikeitimą patirtimi kultūros ir turizmo srityse.
Įgyvendinus projektą būtų sukurta interneto svetainė, išleistas informacinis leidinys apie pilyse ir dvaruose įsikūrusius muziejus ir kitas kultūrinio turizmo paslaugas teikiančias institucijas, įsteigta Lietuvos pilių ir dvarų asociacija.
Ekspertai, dalyvaujantys projekte ir atstovaujantys Lietuvos muziejų asociacijos interesams, yra R. Budrys, V. Poviliūnas, L.Valužienė.
Patvirtinti Metų muziejininko vardo suteikimo ir premijos skyrimo nuostatai.
2004 m. gruodžio mėn. Lietuvos muziejų asociacija, siekdama skatinti geriausiai dirbančius Lietuvos muziejininkus, įsteigė Metų muziejininko vardo nominaciją ir 2000 Lt premiją. Metų muziejininko vardas suteikiamas kasmet už Lietuvos muziejininkystės plėtrą; muziejų veiklos propagavimą; reikšmingų ir unikalių eksponatų kaupimą, saugojimą, restauravimą ir tyrimą; materialinių, dvasinių ir gamtos vertybių eksponavimą bei populiarinimą; novatoriškumą; tradicijų gaivinimą ir puoselėjimą; naujų veiklos formų diegimą; aktyvų metodinį darbą; patirties sklaidą; publikacijas muziejininkystės temomis; aktyvų dalyvavimą Lietuvos muziejų asociacijos veikloje.
Metų muziejininko vardas suteikiamas ir premija įteikiama kasmet, minint Tarptautinę muziejų dieną – gegužės 18-ąją. Išsamios kandidatų Metų muziejininko vardui gauti veiklos charakteristikos Lietuvos muziejų asociacijos valdybai turi būti pateiktos iki kovo 1 d.
Surengti seminarai muziejų edukatoriams
2004 m. spalio 11-12 d. Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centras ir LMA Švietimo sekcija surengė seminarą „Muziejų edukacinės programos“. Seminaras vyko Lietuvos dailės, Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų ir kituose Vilniaus muziejuose.
Seminaro metu aptartos šios temos: „Edukacijos samprata muziejuje. Istorija ir dabartis“; „Suvokimo psichologija: darbas su skirtingo amžiaus žmonių grupėmis, darbas su muziejaus objektu“; „Muziejaus pedagoginis potencialas: edukacinės veiklos muziejuje galimybės“; „Ryšiai su visuomene“ bei „Edukacinių programų tyrimai: teorija ir praktika“.
Seminaro pabaigoje buvo aptarti Švietimo sekcijos 2004 m. įgyvendinto projekto „Lietuvos muziejų edukacinės veiklos įvertinimas ir visuomenės poreikių analizė“ rezultatai. Projekto tikslai buvo įvertinti Lietuvos muziejų edukacinę veiklą, atlikti visuomenės poreikių analizę, išsiaiškinti Lietuvos muziejų edukacines galimybes.
Įgyvendinant projektą buvo atliktas Lietuvos muziejų lankytojų – mokytojų poreikių sociologinis tyrimas. Tyrimas rėmėsi anketinės apklausos, atliktos 2004 m. kovo – birželio mėnesiais duomenimis. Apklausos tikslas buvo išsiaiškinti, ar muziejų edukacinės programos yra žinomos mokyklose, kaip jas vertina mokytojai. Muziejininkų prašyta apklausti mokytojus, kurie dalyvauja muziejų edukacinėje veikloje. LMA Švietimo sekcijos valdybos parengtas anketas užpildė ir apibendrintus duomenis atsiuntė 8 muziejai: Jonavos krašto muziejus, Kėdainių krašto muziejus, Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos prezidento Kazio Griniaus memorialinis muziejus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Molėtų krašto muziejus, Pasvalio krašto muziejus ir Šiaulių „Aušros“ muziejus. Apklausta per 800 respondentų – mokytojų, apsilankiusių su mokiniais minėtuose muziejuose.
Remiantis mokytojų atsakymais, jų poreikiais siekta pagerinti muziejų veiklą, muziejininkų ir lankytojų bendradarbiavimą. Buvo tikimasi, bendradarbiaujant su LR švietimo ir mokslo ministerija, lankymąsi muziejuose įtraukti į bendrojo lavinimo mokyklų mokymo programas.
Įgyvendinant projektą bandyta atlikti ir Lietuvos muziejų edukacinių programų analizę. Visiems Lietuvos muziejams buvo išsiųstos anketos, kurių pagalba buvo tikimasi išsiaiškinti kiekybinius ir kokybinius muziejų edukacinės veiklos parametrus. Atsiųstą informaciją apie edukacines programas buvo ketinama pateikti LMA internetiniame puslapyje, LR švietimo ir mokslo ministerijos leidiniuose, gavus finansinę paramą – išleisti atskirą leidinį. LMA anketas užpildė 23 muziejai. Nedidelis į LMA kvietimą atsiliepusių muziejų procentas neleidžia daryti galutinių išvadų, todėl tyrimas bus tęsiamas.
2004 m. lapkričio 11 d. M. Žilinsko dailės galerijoje vyko Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus ir LMA Švietimo sekcijos seminaras „Dailė kaip terapijos forma“
Paskaitą „Psichologinis meno poveikis“ skaitė Kauno pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė, psichologė-ekspertė Raimunda Žiulytė; Lietuvos dailės terapiją pasauliniame kontekste pristatė soc. m. dr. Audronė Brazauskaitė; dailės pedagogo vaidmenį vaiko meniniame ugdyme aptarė Nac. M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Švietimo skyriaus vadovė Violeta Jasevičiūtė. Apie dailės pateikimo specifiką silpnaregių ir nereginčiųjų auditorijai kalbėjo Lietuvos dailės muziejaus Meno pažinimo centro vadovė Nideta Jarockienė. Paskaitą „Meno terapija daugialypėje terpėje. Juodai-balti būdai baimei įveikti“ skaitė Nac. M. K. Čiurlionio dailės muziejaus edukatorė, dailininkė Auksė Petrulienė, o pranešimą „Dailė, edukacija ir dailės terapija: sankirtos ir prieštaros“ padarė dailės mokytoja ekspertė Aldona Dapkutė.
Seminaro pratyboms „Nuotaikos. Ankstyvieji vaikystės prisiminimai“ vadovavo dailės terapijos specialistė, dailininkė Eglė Petraitytė-Talalienė.
Įvyko Rinkinių apskaitos, apsaugos ir saugojimo sekcijos seminaras
2004 m. gruodžio 7 d. Utenos kraštotyros muziejuje vyko Rinkinių apskaitos, apsaugos ir saugojimo sekcijos seminaras-ataskaitinė konferencija, kurios metu išklausyta Rinkinių apskaitos, apsaugos ir saugojimo sekcijos vadovo Rimvydo Laužiko ataskaita, susipažinta su Utenos kraštotyros muziejaus rekonstrukcija, naujomis saugyklomis ir ekspozicijomis.

SAVIVALDYBIŲ MUZIEJŲ DIREKTORIŲ BENDRIJOJE
Surengtas seminaras „Kryždirbystės prezentacija Lietuvos muziejuose“
Savivaldybių muziejų direktorių bendrija 2004 m. rugsėjo 16 – 17 d. savo narius pakvietė į seminarą „Kryždirbystės prezentacija Lietuvos muziejuose“.
Rugsėjo 16 d. seminare skaityti šie pranešimai: Irena Seliukaitė, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Profesionalaus ir mėgėjų meno skyriaus vyriausioji specialistė – „Valstybės uždaviniai saugant kryždirbystės tradiciją“; Jolanta Zabulytė, Vilniaus dailės akademijos doktorantė, dailėtyrininkė – „Religinio sinkretizmo bruožai lietuvių mediniuose kryžiuose“; „XIX a. pab. – XX a. vid. geležiniai, lietiniai ir kaltiniai kryžiai“; „Saulės simbolika lietuvių kryždirbystėje“; Arūnas Kynas, skulptorius, kryždirbystės tyrinėtojas – „Geležinių kryžių tipologija ir pasiskirstymas Lietuvoje XVII – XX a.“; „Mėnulio ir Saulės vaizdavimas XVI – XX a. geležinėse viršūnėse“; „Molėtų krašto geležiniai kryžiai“.
Rugsėjo 17 dieną skaityti pranešimai: Olijardas Lukoševičius, Kaišiadorių muziejaus direktorius – „Savivaldybių muziejai. Praeitis ir dabartis“; Juozas Noreika, Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius – „Darbo teisė“ (darbo sutartys, darbo apmokėjimas, atostogos, kolektyvinė sutartis, darbo sauga); Sandra Grigaitytė, Kretingos rajono administracijos teisininkė – „Viešieji prekių ir paslaugų pirkimai“.
Seminaro metu A. Mončio namuose-muziejuje atidarytos parodos: „Kryždirbystės prezentacija Lietuvos muziejuose“ ir Ramūno Laukaičio kryželių paroda.
Organizatoriai seminaro dalyvius pakvietė į muzikos ir poezijos vakarą „Ak, toji meilė“, kuriame kūrinius iš auksinio operetės, muzikos ir poezijos lobyno pristatė aktorė V. Kochanskytė, solistai R. Preikštaitė, Ž. Voronovas, pianistė B. Vinygaitė. Vakaras vyko Palangos gintaro muziejuje.

APDOVANOJIMAI
Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karybos istorijos skyriaus vedėjas Arvydas Pociūnas už indėlį į Lietuvos valstybės karybos istorijos tyrimus bei Lietuvos kariuomenės tradicijų atgaivinimą ir jų ugdymą Lietuvos Respublikos Prezidento 2004 m. lapkričio 17 d. Dekretu Nr.140 „Dėl apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais lapkričio 23-osios – Lietuvos karių dienos proga“ apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyriaus vedėjas Algirdas Markūnas 2004 m. spalio 19 d. apdovanotas Lietuvos atsargos karininkų sąjungos medaliu.

Atviri. Artimi. Įkvepiantys

Bendradarbiaukime

+370 5 2790918 labadiena@museums.lt

Arba užpildykite šią formą:

Į viršų