PARODA „ŠV. KAZIMIERO KULTAS IR IKONOGRAFIJA LIETUVOJE“

Dr. Neringa MARKAUSKAITĖ

Lietuvos nacionalinis muziejus

„Šv. Kazimieras“. Dail. Vytautas Kazimieras Jonynas
(1907–1997). 1932. Iš Lietuvos nacionalinio
muziejaus rinkinių. K. Stoškaus nuotr.
Šv. Kazimiero brolijos vėliava. XX a. I p.
Iš Lietuvos  nacionalinio  muziejaus rinkinių.
K. Stoškaus nuotr.
Procesijų altorėlis su „Šv. Kazimiero“ ir „Jėzaus
Nazariečio“ paveikslais. XVIII a. vid.
Iš Semeliškių bažnyčios.
„Šv. Kazimieras“. Dail. Jonas Mackevičius
(1872–1954). Apie 1943. Iš Kauno Švč. Mergelės
marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo)
bažnyčios. K. Stoškaus nuotr.
Vilniaus arkivyskupas, kardinolas Audrys Juozas
bačkis ir Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė
Birutė Kulnytė parodos „Šv. Kazimiero kultas ir
ikonografija  Lietuvoje“ antrosios dalies atidaryme
Parodoje „Šv. Kazimiero kultas ir ikonografija
Lietuvoje“ eksponuoti Šv. Kazimiero draugijų ženklai.
XIX a. pab.–XX a. pr. JAV. Iš Nacionalinio M. K.
Čiurlionio muziejaus rinkinių. A. Poškutės nuotr.
Parodos „Šv. Kazimiero kultas ir ikonografija
Lietuvoje“ pirmosios dalies atidarymas.
K. Stoškaus nuotrauka

Šiais metais paminėjome 400 metų sukaktį, kai 1604 m. buvo iškilmingai atšvęstas oficialus karalaičio Kazimiero pripažinimas šventuoju. Ta proga vyko šv. Kazimiero jubiliejinių metų programos renginiai. Vienas iš jų –paroda „Šv. Kazimiero kultas ir ikonografija Lietuvoje“ – bendras Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Vilniaus arkivyskupijos projektas.

 

Pirmoji parodos dalis buvo eksponuota 2004 m. gegužės 6 – lapkričio 7 d., antroji – nuo lapkričio 18 iki 2005 m. kovo 4 d. Norėta perteikti šv. Kazimiero kulto ir meninės ikonografijos sklaidą ir plėtotę, atskleisti kai kuriuos svarbesnius aspektus. Pristatyti ne tik vertingi tapybos, grafikos, skulptūros, auksakalystės, tekstilės kūriniai, iškalbingi šventojo kulto liudytojai – popiežiaus dokumentai, bet ir meniniu požiūriu mažiau vertingas bažnyčių inventorius arba XIX – XX a. populiarūs tiražiniai spaudiniai, maldyno paveikslėliai, fotografijos, numizmatikos, filokartijos bei filatelijos pavyzdžiai.

Meno kūriniai ir kitokio pobūdžio eksponatai yra surinkti ne tik iš Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM), bet ir iš įvairių Lietuvos bažnyčių, Kauno arkivyskupijos muziejaus, Nacionalinio M. K.Čiurlionio dailės muziejaus (NČDM), Šiaulių „Aušros“, Žemaičių „Alkos“ ir Kretingos muziejų, privačių asmenų rinkinių. Keletas eksponatų paskolinta iš Amerikos lietuvių archyvo muziejaus (Putname), Čikagos Šv. Kazimiero seserų kongregacijos namų , Lietuvos tautosakos ir literatūros instituto, Ukmergės kraštotyros muziejaus. Senųjų spaudinių paskolino Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos mokslo akademijos biblioteka, nuotraukų – Lietuvos centrinis valstybės archyvas.

Pirmoji parodos dalis apėmė XVI a. – XIX a. I pusę. Šv. Kazimiero kulto pradžią iliustravo popiežiaus legato vyskupo Zaccaria Ferreri parašyta pirmoji šventojo biografija su šv. Kazimiero atvaizdu, saugoma Vilniaus universiteto bibliotekoje, ir 1602 m. popiežiaus Klemenso VIII brevė, kuria buvo leidžiama Lietuvoje švęsti Šv. Kazimiero liturginę šventę (Lietuvos mokslo akademijos biblioteka). Eksponuotos graviūros su šv. Kazimiero kulto skleidėjų ir puoselėtojų – Vazų dinastijos atstovų, Lietuvos kanclerio Leono Sapiegos, Lietuvos etmono ir iždininko Aleksandro Vincento Gosevskio portretais. Parodai atrinkti liturginiai reikmenys liudijo apie vienuolijų propaguojamą šv. Kazimiero kultą. Eksponuota meniško darbo kapa iš Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinio, kurią Vilniaus bernardinai laikė šv. Kazimiero motinos Elžbietos dovana jų vienuolijai. XVI a. pab. – XVII a. pr. sukurta monstrancija su šv. Kazimiero figūra rodo, kad šventasis buvo svarbus Kauno pranciškonų liturginėms apeigoms. Vieni iš vertingiausių parodos eksponatų yra dvi medinės šv. Kazimiero skulptūros, kadaise stovėjusios senosios Alantos bažnyčios altoriuose, pastatytos XVII a. II pusėje (paskolintos iš Alantos bažnyčios muziejaus) ir Semeliškių bažnyčios altorėlis su Šv. Kazimiero ir Jėzaus Nazariečio paveikslais (XVIII a. vidurys).

Šv. Kazimiero kultą populiarino dievdirbiai, išdrožę medinių šventojo skulptūrų, kurios stovėjo koplytstulpiuose ir koplytėlėse. Parodoje buvusioje K. Katino skulptūrėlėje šv. Kazimieras buvo pavaizduotas besimeldžiantis prie altoriaus; ant metalo plokštelės įrėžti šv. Kazimiero giedotos giesmės „Omni die” žodžiai. (Ukmergės kraštotyros muziejus).

Šv. Kazimiero ikonografija kiekviename amžiuje šiek tiek keitėsi, buvo pabrėžiamos vienokios arba kitokios scenos iš jo gyvenimo istorijos, taip pat atributai. Daugelyje parodoje eksponuotų paveikslų šv. Kazimieras buvo pavaizduotas su kunigaikščių mitra, raudonu apsiaustu, papuoštu šermuonėlių kailiu, laikantis leliją – skaistumo simbolį ir kryželį – tikėjimo simbolį (XIX a. II pusės tapybos atvaizdas iš LNM, kadaise buvęs Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčioje). Be to, jis buvo vaizduojamas klūpantis ir besimeldžiantis prie altoriaus, atsisakęs sosto ir karūnos; šalia nublokšti karališkos valdžios atributai (Jono Chruckio 1849 m. nutapyta drobė, NČDM). Šioje parodos dalyje eksponuoti paveikslai pasižymėjo įdomia ikonografine kompozicija. Vienas iš jų – XVIII a. sukurta drobė, saugoma LNM, kadaise buvusi Liolių bažnyčioje. Joje Šv. Kazimieras pavaizduotas pamynęs amūrą ir šalia jo pavaizduotą velnią, kuris perša šventajam gražuolę. Kitas XIX a. pab.- XX a. pr. sukurtas paveikslas iš Alsėdžių bažnyčios, kuriame šv. Kazimieras nutapytas kartu su kitais šventaisiais, adoruojantis Švč. Trejybę.

Antroji parodos dalis skirta XIX a. pab. – XX a. Šv. Kazimiero kultui ir ikonografijai. Šiuo laikotarpiu išryškėjo naujos Šv. Kazimiero kulto apraiškos. XIX a. Amerikos lietuvių bendruomenėse, o XX a. pr. ir Lietuvoje įsikūrė Šv. Kazimiero draugijų, 1907 m. buvo įkurta Šv. Kazimiero seserų kongregacija, 2-3 dešimtmečio sandūroje įsikūrusi Pažaislyje; šios organizacijos rūpinosi lietuvybės išsaugojimu, būrė Amerikos lietuvius į lietuviškas parapijas, Vilniaus krašte ir nepriklausomoje Lietuvoje plėtojo švietėjišką veiklą. Eksponuojamos Šv. Kazimiero draugijų vėliavos ir ženklai, sukurti XIX a. pab. – XX a. pr. Amerikos lietuvių užsakymu ir galbūt netgi jų įmonėse (dabar saugomi NČDM), Šv. Kazimiero Seserų švietėjišką ir pedagoginę veiklą Čikagoje bei Lietuvoje atspindinčios fotografijos iš LNM ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo.

Kazimiero kulto sklaidai Lietuvoje įtakos turėjo 1926 m. įsteigtos naujos vyskupijos, ypač Panevėžio vyskupija, savo globėju pasirinkusi Kazimierą. Jo kultą puoselėjo pirmasis Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas, sukaupęs šv. Kazimiero atvaizdų kolekciją. Parodoje galima išvysti nedaug kam žinomą jo rankraštį dėl šv. Kazimiero relikvijų iškėlimo iš Vilniaus katedros. Eksponuojamas žibintas su vitražu iš vyskupo rinkinio, sukurtas Stasio Ušinsko apie 1952 m., taip pat 1921 m. Łucjos Bałzukiewiczównos (Kauno arkivyskupijos muziejus) ir 1940 m. Povilo Puzino (Panevėžio katedra) nutapyti šv. Kazimiero paveikslai.

Paminėtina, kad XIX a. pab. – XX a. I pusėje sukurtuose medaliukuose, altorėliuose ir paveiksluose vyravo Šv. Kazimiero, stovinčio prie stalo su kryžiumi ir kairėje rankoje laikančio žalią šakelę su raudonomis uogomis, atvaizdas (plg. Maišiagalos, Buivydžių bažnyčių paveikslus ir Kalnalio bažnyčios procesijų altorėlį). Parodoje eksponuojamas Jono Mackevičiaus XX a. 3-4 dešimtmetyje sukurtas Šv. Kazimiero atvaizdas, tapęs XX a. nutapytiems procesijų altorėlių, vėliavų atvaizdu pirmavaizdžiu, dažnai interpretuotas tapyboje (prosesijų altorėlis ir vėliava iš Kamajų Šv. Kazimiero bažnyčios, A. Sirutytės apie 1960 m. nutapytas „Šv. Kazimieras“).

Šv. Kazimiero jubiliejai turėjo įtakos naujų šv. Kazimiero atvaizdo žanrų bei modernios, ne visai įprastos ikonografijos atsiradimui. Parodoje eksponuojami 1943 m. surengto Šv. Kazimiero meninio atvaizdo konkurso, skirto kanonizacijos 340 metų sukakčiai paminėti, dalyvių – Vytauto Kasiulio, Jono Mackevičiaus, Vinco Dilkos, Petro Kalpoko ir kt. dailininkų darbai. Konkurso autoriai nutolo nuo tradicinės ikonografijos formų, domėjosi šv. Kazimiero gyvenimo istorija, pabrėžė ryšį su Lietuva.

Sovietmečiu Šv. Kazimiero vardas buvo tarytum laisvos Lietuvos simbolis ir pasaulio bendruomenėse, ir okupuotoje Lietuvoje. Parodoje pristatomas unikalus eksponatas – 1948 m. popiežiaus Pijaus XII brevė, kurią maloniai paskolino Vilniaus arkivyskupas, kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Šiame dokumente Šv. Kazimieras skelbiamas Lietuvos ypatinguoju jaunimo globėju. Šv. Kazimiero atvaizdai buvo privačiai užsakomi dailininkams ir beveik nežinomi platesnei visuomenei. Paminėtinas grafikos darbas, sukurtas kunigui jėzuitui Kastyčiui Matulioniui, baigusiam pogrindinę kunigų seminariją (Kastytis Juodikaitis, „Šv. Kazys“, 1985).

Šv. Kazimiero atvaizdų sukūrė išeivijos menininkai. Parodoje eksponuojamas dailininko Vytauto Igno 1979 m. sukurtas lino raižinys iš NČDM, čia galima pamatyti vokų ir atvirukų iš Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių, išleistus 1984 m., minint Šv. Kazimiero mirties sukaktį. Juos puošia nežinomo autoriaus sukurta lipdė, išeivijos lietuvių dailininkų Romo Viesulo pašto ženklas bei Antano Tamošaičio proginis ženklas. XX a. atvirukai bei maldyno paveikslėliai buvo dažnai leidžiami su Florencijos Pitti galerijoje saugomo italų menininko Carlo Dolcio paveikslo (apie 1670) atvaizdu. Antra vertus, mums žinomi numizmatikos pavyzdžiai, pvz., eksponuojami Petro Vaškio, Antano Žukausko medaliai, skirti Šv. Kazimiero mirties 500 metų sukakčiai paminėti, ir kitų autorių kūriniai išsiskiria individualia šventojo ikonografijos interpretacija.

Ir viena, ir kita parodos dalis perteikė nenutrūkstamą Šv. Kazimiero kulto ir ikonografijos sklaidą, parodė, kad šv. Kazimiero kultas buvo giliai įaugęs į lietuvių sąmonę. Nors sovietmečiu jis buvo apsilpęs, tačiau niekada nenutrūko, ir buvo artimai susijęs su tautos istorija. Dauguma eksponatų relikvijorius su relikvijomis, kurie nepateko į parodą, ketinama publikuoti rengiamame kataloge kartu su Šv. Kazimiero atvaizdais bažnyčių freskose, vitražuose, altoriuose ir kitame bažnyčios inventoriuje.

 

Atviri. Artimi. Įkvepiantys

Bendradarbiaukime

+370 5 2790918 labadiena@museums.lt

Arba užpildykite šią formą:

Į viršų