MEDININKŲ PILIS. NŪDIENOS PROBLEMOS IR AKTUALIJOS

Donatas Žukauskas
Trakų istorijos muziejus

Medininkų pilis (Vilniaus raj.) yra viena ankstyviausių pilių Lietuvoje. Nuo 2004 m. vasario 20 d. LR kultūros ministrės įsakymu Trakų istorijos muziejus (TIM) įpareigotas valdyti ir naudoti kultūros paminklą – Medininkų pilį. Šiuo metu ruošiantis tvarkyti Medininkų pilį susiduriama su keliomis problemomis. Viena svarbiausių yra šio kultūros paminklo atstatymo ir išsaugojimo problema. Paminklą atstatant iškyla autentiškumo klausimas. Svarbus uždavinys konservuojant ir restauruojant sukurti tinkamą objekto apsaugą1. Kita problema – galimybė pilį pritaikyti muziejinėms funkcijoms bei paversti kultūros turizmo centru.
Pranešimo tikslas – pristatyti Medininkų pilies viziją, pateikti šio paminklo atstatymo ir pritaikymo muziejinėms funkcijoms modelį. Keliami šie uždaviniai: 1) remiantis archeologiniais, architektūriniais duomenimis, išanalizuoti kai kurias pilies atstatymo, išsaugant objekto autentiškumą, problemas; 2) aptarti Medininkų pilies atstatymo ir virsmo kultūros turizmo centru klausimą.
Medininkų pilies atstatymo ir pritaikymo muziejinei paskirčiai idėja kilo prieš kelis dešimtmečius. Visuomenės poreikis išsaugoti minimą kultūros paminklą pribrendo dar XX a. 6 dešimtmečio pabaigoje. Dėl įvairių priežasčių ir aplinkybių realizuoti šią idėją buvo pakankamai sudėtinga. 1993 m. Paminklų restauravimo institutas nutarė vadovautis prof. Jono Glemžos ir Mildos Mikulionytės pasiūlyta Medininkų pilies atstatymo koncepcija. Šioji Medininkų pilies išsaugojimo paminklotvarkos darbų koncepcija rėmėsi pilies pagrindinio bokšto-donžono su rytinės ir šiaurinės sienos šaudymo galerijos fragmentais atstatymu2. Siūlyta rekonstruotą donžoną paskirti muziejinei funkcijai. TIM, Medininkų pilies valdytojui, tokių darbų koncepcija buvo priimtina3. Tapo svarbu įžvelgti pakitusį arba vis dar besikeičiantį visuomenės požiūrį į kultūros paveldo panaudojimą4. Todėl TIM, atsižvelgęs į visuomenės požiūrio modernėjimą, suformavo sampratą, siūlančią Medininkų pilį ne tik pritaikyti muziejinei paskirčiai, bet ir paversti ją kultūros turizmo centru.
Šiuo metu tapo svarbu pristatyti visuomenei tolesnius šio archeologinio, architektūrinio objekto tyrimus, ateities viziją (1 pav.).
Pagrindinis Medininkų pilies akcentas yra šiaurės rytų bokštas-donžonas (2 pav.). Todėl atstatant pilį ypatingas dėmesys turi būti skiriamas šiam bokštui. Archeologiniai bei architektūriniai tyrimai sudarė solidžią donžono atstatymui reikalingą duomenų bazę5. Turime paskelbtų donžono rekonstrukcijų, retrospektyvų (3 pav., 4 pav.). Donžonas iš dalies jau rekonstruotas, todėl verta aptarti neseniai iškilusį klausimą dėl donžono patalpų įrengimo ir panaudojimo. Minimame šiaurės rytų bokšte archeologinių tyrimų metu buvo rasta įdomių radinių – tapybos ant sienos tinko6. Figūrinės tapybos fragmentai datuojami XIV a. Turime minimalių duomenų apie donžono kai kurių patalpų puošybą.
Planuojama atstatyti penkis donžono aukštus bei apžvalgos aikštelę viršuje. Turėtų būti įrengtos keturios ekspozicinės ir viena reprezentacinė salės. Iš ketvirtojo donžono aukšto per trečiąjį buvo galima patekti į šaulių galerijas rytinės sienos pusėje. Numatoma rekonstruoti dalį jų prie rytinės ir šiaurinės bei pietinės pilies sienų.
Vakarinis bokštas kelia daugiau problemų. Remiantis išlikusių pamatų, sienų matmenimis, galima daryti išvadą, kad vakarinis bokštas buvo dviejų aukštų. Be to, žinomi išlikusioje vartų angos dalyje apdailos plytų dydžiai, kurie analogiški rytinių vartų plytų dydžiams. Pasak archeologinius tyrinėjimus atlikusio K. Meko, šoninės bokšto nišos buvo perdengtos skliautais, kurie rėmėsi į piliastrus7. Taigi archeologinių duomenų objektyvus įvertinimas bei palyginamoji architektūrinė vakarinio ir rytinio bokšto analizė suteikia žinių, reikalingų atstatant bokštus. Minėtame bokšte ketinama įrengti kasos, kontrolės, gidų bei apsaugos patalpas.
Planuojama, jog pietinis bokštas bus keturių aukštų. Jame suprojektuotos patalpos sandėliavimui. Pietinis bokštas, skirtingai nei rytų ar vakarų bokštai, pastatytas sienos išorėje ir jo paskirtis buvo ginti ne tik vartus, prie jų buvusį pakeliamą tiltą, bet ir pačią sieną. Trijose pirmojo aukšto sienose buvo įrengtos šaudymo angos. Pietinis bokštas statytas vėliau nei pati pilis, pirmojo aukšto sienos nėra prijungtos prie pilies pagrindinės pietinės sienos, o tik prišlietos. Jis statytas ant tuometinio žemės paviršiaus, neįgilinant pamatinės dalies giliau į žemę. Bokštas turėjo būti 9 m ilgio ir 8,5 m pločio8. Bokštas buvo ne daugiau kaip keturių medinėmis sijomis perdengtų aukštų, kuriuos jungė mediniai laiptai. Taigi galima sukurti pietinio bokšto rekonstrukcinį projektą.
Rytinio bokšto nemaža dalis išlikusi, todėl siekiant jį atstatyti kyla mažiausiai abejonių. Jau yra rekonstruota 2,5 m pločio ir 2,9 m aukščio smailiaarkė žemutinių vartų anga bei dalis bokšto. Bokštas buvo dviejų aukštų. Antrasis bokšto aukštas turėjo pakeliamuosius vartų mechanizmus. Rytiniame bokšte analogiškai kaip ir vakariniame numatomas vartų, grotų įrengimas. Planuojama šiame bokšte įrengti suvenyrų parduotuvę.
Medininkų pilyje yra aukštutiniai vartai pietinėje bei šiaurinėje pilies dalyje (5 pav.). Pietinėje sienoje esantys aukštutiniai vartai turėtų būti rekonstruoti, per juos, per fosas būtų galima patekti į pilies kiemą ir atvirkščiai. Kiek kitaip muziejus planuoja panaudoti šiaurinius vartus, čia žadama įrengti grotas.
Be abejo, minėtų statinių patalpų nepakaks, kad Medininkų pilis efektyviai funkcionuotų, todėl numatoma renovuoti administracinį pastatą. Jame bus įrengtos muziejininkams skirtos patalpos. Šalia planuojama pastatyti muziejaus reikmėms skirtą ūkinį pastatą, kitus reikalingus statinius.
Didaktinės, edukacinės ar poilsio priemonės (populiarios „gyvosios archeologijos dienos“, viduramžių šventės), skirtos visuomenei, yra svarbios ir būtinos. Medininkų pilies kieme numatoma pastatyti viduramžių amatų miestelį su atskirais pastatais, planuojama įrengti kalvio, puodžiaus, juvelyro, stikliaus, odininko, ginklų dirbtuves. Viduramžių amatų bei eksperimentinė archeologija taptų prieinama visiems muziejaus lankytojams. Be to, ketinama įrengti kultūriniams renginiams skirtą sceną.
TIM numato įgyvendinti ne tik minėtus darbus. Reikalingas ir paminklo apsauginės zonos sutvarkymas. Atlikus minėtus darbus, numatoma įrengti pilies apšvietimo sistemą. Komunikacijų įrengimui, pastatų statymui reikalingi nauji archeologiniai tyrinėjimai. Šie tyrimai būtų vienas pirmųjų pilies tvarkymo ir pritaikymo muziejinėms funkcijoms darbų etapų.
Kaip teigia dr. Rasa Čepaitienė, visuomeniniai interesai ir masinio turizmo plėtra turėtų paskatinti diskusijas dėl aktyvesnės archeologinių vietovių panaudos9. Pranešime pateikta vizija pagrindžia nuomonę, kad muziejus kaip valstybinė institucija turi ne tik kaupti, saugoti, dokumentuoti įvairias kilnojamas kultūros vertybes, bet ir prižiūrėti istorinius pastatus. Svarbu suteikti muziejaus lankytojui, turistui galimybę pažinti architektūros paminklą, šalies istoriją. Medininkų pilies atstatymas yra viena geriausių ir efektyviausių priemonių pažinti Lietuvos istoriją. Su šia nuomone sutinka ir doc. dr. Albinas Kuncevičius, teigdamas, kad muziejaus įrengimas yra geriausias pilių panaudojimo būdas10.
Pateiktas teorinis Medininkų pilies pritaikymo muziejinei paskirčiai modelis suformuoja šias pagrindines veiklos kryptis: paminklo apsauga, priežiūra, visuomenės švietimo ir edukacinių programų rengimas bei įgyvendinimas. Apibendrinant galima daryti išvadą, kad ankstesnių darbų tęstinumas bei naujų idėjų realizavimas siekia vieno tikslo – pilies išsaugojimo, paminklo panaudojimo, įrengiant jame muziejaus padalinį. Atlikus minėto paminklo rekonstrukciją ir garantuojant apsaugą bei priežiūrą, atsiras puiki galimybė suteikti jam ir kultūros turizmo centro statusą.

Nuorodos

1 Mikulionis S. Gynybinės architektūros paminklų konservavimas ir restauravimas // Muziejai ir paminklai. Vilnius, 1968 gruodis. P. 104, 111.

2 Glemža J. Medininkų pilis, jos išsaugojimo ir atkūrimo darbai // Technikos žodis. Čikaga, 1995. Nr. 1. P. 25.

3 Senulienė I. Medininkų pilis jau turi šeimininką // Lietuvos muziejai. Pilys, rūmai, dvarai, sodybos. Vilnius, 2004. Nr. 1. P. 14.

4 Čepaitienė R. Nuo Indianos Džons iki Laros Kroft arba kintantis archeologijos vaidmuo dabarties pasaulyje // Miestų praeitis. Vilnius, 2004. Nr. 1. P. 7-41; Gardauskienė G. Ar Medininkų pilis užburta? // Vilniaus žinios, 2002 m. kovo 22 d. P. 13; Glemža J. R. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga ir tvarkymas. Vilnius, 2002. P. 79.

5 Mekas K. Medininkų pilies 1963 m. archeologinių tyrimų ataskaita. Vilnius, 1963. KPCA. F. 5. A. 3. Nr. 76; Aleliūnas G. Medininkų pilies (Vilniaus raj.) archeologinių tyrimų 1993 m. ataskaita. T. 1-2. LIIR. F. 1. Nr. 2159, 2160; Mekas K. Medininkai // Mokslas ir gyvenimas. 1964. Nr. 11. P. 30-31; Glemža J. Medininkai castle // Castella Maris Baltici. Vilnius, 2004. Nr. 6. P. 94; Mikulionis S. Vakarų Europos ir Bizantijos architektūros tradicijos XIII-XIV a. Lietuvoje // Technikos žodis. Čikaga, 1995. Nr. 1. P. 11; Urbanavičius V. Tęsiasi Medininkų pilies tyrimai // Technikos žodis. Čikaga, 1995. Nr. 1. P. 21-22.

6 Aleliūnas G. Medininkų pilies (Vilniaus raj.) archeologinių tyrimų 1993 m. ataskaita. T. 1-2. LIIR. F. 1. Nr. 2159.

7 Mekas K. Medininkų pilies 1962 m. archeologinių tyrimų ataskaita. Vilnius, 1962. KPCA. F. 5. A. 3. Nr. 74.

8 Urbanavičius V. Tęsiasi Medininkų pilies tyrimai // Technikos žodis. Čikaga, 1995. Nr. 1. P. 21-22.

9 Čepaitienė R. Nuo Indianos Džons iki Laros Kroft arba kintantis archeologijos vaidmuo dabarties pasaulyje // Miestų praeitis. Vilnius, 2004. Nr. 1. P. 7-41.

10 Kuncevičius A. Lietuvos pilys ir jų panaudojimo kultūriniam turizmui galimybės // Lietuvos muziejai. Pilys, rūmai, dvarai, sodyba. Vilnius, 2004, Nr. 1. P. 8.

Atviri. Artimi. Įkvepiantys

Bendradarbiaukime

+370 5 2790918 labadiena@museums.lt

Arba užpildykite šią formą:

Į viršų