Lietuvos muziejų kelias:

nacionalinio kultūros paveldo aktualinimas,

kultūrinio turizmo plėtra ir modernios muziejinės iniciatyvos

Lietuvos muziejuose saugomos tautos istoriją ir tradiciją liudijančios unikalios Lietuvos kultūros, istorijos, gamtos ir technikos paveldo vertybės – meno kūriniai, liaudies meno, etnografijos, gamtos ir technikos objektai, istoriniai dokumentai, archeologiniai radiniai. Tik maža šių vertybių dalis yra pristatoma visuomenei muziejų ekspozicijų salėse, didžioji dalis laikoma saugyklose. Muziejų veiklos tikslas – ne tik išsaugoti šias vertybes ateities kartoms, bet ir kuo plačiau jas pristatyti, integruoti į šiuolaikinės visuomenės gyvenimą.
2012 m. Muziejų metų proga sukurta kultūrinio turizmo plėtojimo specialiųjų muziejinių renginių programa „Lietuvos muziejų kelias“, pasiūliusi prasmingą kelionę per visus Lietuvos regionus, taip pat ir per valstybės, kultūros istoriją. Kultūrinio-edukacinio kelio forma pasirinkta siekiant aktualizuoti ir įvertinti iki tol menkai pastebėtus kultūrinius objektus ir veiklas, išryškinti jų unikalumą, pasiekti ir įtraukti skirtingus, dažnai nelengvai pasiekiamus visuomenės segmentus, didinti muziejų žinomumą ir prieinamumą.

2012 m. Lietuvos muziejų kelias: nuo Dionizo Poškos iki šių laikų

2012 m. Lietuvos muziejų kelio pagrindinė idėja – atspindėti dviejų šimtmečių – 1812–2012 metų – muziejų veiklos kelią: nuo Dionizo Poškos Baublių iki Lietuvos jūrų muziejaus. Didelis dėmesys skirtas Lietuvos muziejų Žemaitijoje, Aukštaitijoje, Dzūkijoje, Sūduvoje ir Mažojoje Lietuvoje savitumui atskleisti.
Kiekvienas regionas turėjo savo koordinatorių, kuris sudarė savo regiono muziejų ir jų stipriausių renginių maršrutą, jį derino su kitais regionais. Taip sukurta nuosekli muziejų kelio grandinė, kurioje dalyvavo 87 muziejai, vyko 147 renginiai, kuriuose dalyvavo 28 280 lankytojų.

2013 m. Lietuvos muziejų kelias: 1863 m. sukilimo atmintis

Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. paskelbė 1863-ųjų metų sukilimo metais, todėl šiai reikšmingai datai buvo skirtas Lietuvos muziejų kelio projektas „1863 m. sukilimo istorinė atmintis“. Jame dalyvavo tie muziejai, kurie jau anksčiau buvo numatę ar specialiai projekto metu organizavo įvairius sukilimo temą atspindinčius renginius. Projekte dalyvavo 29 muziejai, vyko 37 renginiai, sulaukta 46 351 lankytojo.

Vasario 16-osios šimtmečio paminėjimo link

2014 m. Lietuvos muziejų kelias: atrastieji lobiai ir įmintos paslaptys  

2014 m. pradėtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100 metų jubiliejui skirtas 5 metų Lietuvos muziejų kelio renginių ciklas. Trečiojo Muziejų kelio programa kurta įvertinus dvejų metų patirtis ir pritaikant tai, kas buvo geriausia abiejuose jau vykdytuose projektuose. 2014 m. Lietuvos muziejų kelias  tema „Atrastieji lobiai ir įmintos paslaptys“ vėl suskirstytas į 5 etnografinius regionus ir turėjo bendrą visus renginius vienijusią temą. Dalyvavo 55 muziejai, juose vykusiuose 134 renginiuose sulaukta 54 000 lankytojų.

2015 m. Lietuvos muziejų kelias: dėmesys liaudies menui

Atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. LR Seimo paskelbti Lietuvos etnografinių regionų metais, Lietuvos muziejų kelias atvėrė ypač svarbų nacionalinės kultūros klodą – lietuvių liaudies meną, kurio itin daug sukaupta vietos muziejuose visoje Lietuvoje. Pagrindinis tikslas – rengiant edukacines programas, parodas, renginius ir kitokias šviečiamojo pobūdžio veiklas, supažindinti visuomenę, ypač jaunimą, su etnografinių regionų savitumu, jį atspindinčiomis muziejinėmis vertybėmis.
Renginių ciklas startavo Dzūkijoje, tęsėsi Sūduvoje, Mažojoje Lietuvoje, Žemaitijoje ir baigėsi Aukštaitijoje. Muziejai pristatė naujas ekspozicijas, parodas, videoprojektus, rengė meninius edukacinius projektus, kvietė į tradicinių amatų renginius, etninės kultūros popietes, susitikimus su tautodailininkais ir liaudies meno sričių tyrinėtojais. 67 muziejai pristatė 104 renginius, kuriuose apsilankė 92 739 lankytojai.

2016 m. Lietuvos muziejų kelias: dvarų kultūros populiarinimas

2016 m. Lietuvos muziejų kelio tema „Dvarų kultūros atspindžiai“ kviečia pažvelgti į Lietuvos dvarus, jų statinius, istorinius parkus kaip į Europos kultūros formą, kuri ypač gausiais estetiniais pavidalais Lietuvoje egzistavo šalia etninės (tradicinės) baltų kultūros.
2016 m. Muziejų kelio programoje susitelkiama į šiuos aspektus: muziejuose ir kt. institucijose išsaugoto dvarų paveldo aktualinimo muziejinės formos (parodos, ekspozicijos, el. parodos, kiti projektai); dvarų kultūros nematerialiosios atminties populiarinimas; išlikusių objektų lankymas sudarant galimybę patekti ten, kur paprastai neįmanoma apsilankyti neorganizuotai be specialių leidimų; siekis parodyti apleistas, dingusias, išniekintas dvarų erdves; pažintis su meninės dvarų kultūros formomis – daile, muzika, fotografija, memuarinės ir grožinės literatūros kūriniais; akcijų ir kt. paveikių iniciatyvų organizavimas dvarų architektūros ansambliams ir jų parkams, kaip europinės kultūros formoms, puoselėti; dvarų pažangos akcentavimas (meno, mokslo, technikos, ūkio ir kitų naujovių diegimas ir pažangos sklaida); mecenatystės tradicija, kuri ypač aktuali ir dabartyje; dvarų sakralinės kultūros aspektai; gyvoji dvarų dabartis XXI a. – šiandienos dvarų savininkų, kurie atkuria dvarus, juos pritaiko dabarties gyvenimui, lankymas.
2016 m. Lietuvos muziejų kelio partneriai: Lietuvos pilių ir dvarų asociacija, Lietuvos kultūrinių tyrimų institutas, Lietuvos dailės istorikų draugija, Šatrijos Raganos bendrija, Lietuvos turizmo informacijos centrų asociacija. Planuojama, kad 2016 m. Muziejų kelyje dalyvaus per 60 Lietuvos muziejų, kurie visuomenei pristatys daugiau kaip 100 edukacinių renginių.

2016 m. Lietuvos muziejų kelio kalendorius

Žemaitijos regione: 2016 m. gegužės 18 d.–birželio 19 d.
Aukštaitijos regione: 2016 m. birželio 20 d.–liepos 24 d.
Dzūkijos regione: 2016 m. liepos 25 d.–rugpjūčio 21 d.
Sūduvos regione: 2016 m. rugpjūčio 22 d.–rugsėjo 11 d.
Mažosios Lietuvos regione: 2016 m. rugsėjo 12 d.–rugsėjo 27 d.

Lietuvos muziejų kelio pasiekimai

Renginių ir lankytojų gausa: 2012–2015 m. Lietuvos muziejų keliuose dalyvavo beveik 100 Lietuvos muziejų, per ketverius projekto vykdymo metus pristatyta daugiau kaip 420 renginių, iš viso sulaukta per 221 tūkst. lankytojų.
Informacijos apie muziejus ir jų veiklą sklaida, muziejų sektoriaus reklama: pasiekta plačiausia nacionalinė auditorija, įtraukti įvairūs sunkiai pasiekiami visuomenės segmentai, o tai ypač aktualu mažiesiems regionų muziejams. Tokios stiprios nacionalinės reklaminės kampanijos muziejai iki tol neturėjo.
Bendramuziejinių gebėjimų, idėjų ir iniciatyvų kooperavimas: Muziejų kelias tapo savotiška idėjų ir iniciatyvų muge, gebėjimų taikymo ir ugdymo mokykla. Projekto metu dalintasi patirtimi, semtasi minčių iš kolegų, muziejų partnerių.
Bendradarbiavimas: muziejai ir kitas kultūros, meno, švietimo, turizmo įstaigas sutelkti bendram tikslui – skatinti kultūros pažinimą, didinti visuomenės, ypač jaunimo, neformalų švietimą, per edukacines veiklas ugdyti kūrybiškumą, savo istorijos ir tapatumo suvokimą.
Muziejų unikalumo išryškinimas: Lietuvos muziejų kelias padėjo per konkrečiam muziejui būdingas veiklas atskleisti savo savitumą, kuris ypač išryškėjo kitų muziejų kontekste.
Muziejų kaip nacionalinės kultūros, istorijos ir paveldo puoselėtojų bei edukacinių veiklų vykdytojų, įvaizdžio sustiprinimas.

Galerijoje LMA archyvo nuotraukos.

Atviri. Artimi. Įkvepiantys

Bendradarbiaukime

+370 5 2790918 labadiena@museums.lt

Arba užpildykite šią formą:

Į viršų