Lietuvos meistrų muzikos instrumentai

Alė GUTAUSKIENĖ
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus Muzikos skyrius

Lietuvos meistrų muzikos instrumentų
parodos fragmentas. L. Valužienės nuotr.

Šių metų sausio viduryje Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje atidaryta ilgalaikė paroda „Lietuvos meistrų muzikos instrumentai“. Jos idėja – supažindinti lankytojus tiek su senaisiais, tiek su šių dienų meistrais ir jų pagamintais instrumentais, saugomais šiame ir kituose Lietuvos muziejuose bei privačiose kolekcijose. Lankytojai turi galimybę susipažinti su 351 eksponatu – instrumentais, eskizais, brėžiniais.Septyniose salėse eksponuojami lietuvių liaudies ir profesionalieji styginiai, pučiamieji, mušamieji muzikos instrumentai, pagaminti Lietuvoje.Lietuvių liaudies ir profesionalioje muzikoje naudojami įvairūs vietinės, kitatautės ar tarptautinės kilmės muzikos instrumentai. Seniausi Lietuvos teritorijoje rasti yra žalvario amžiaus ir vėlesnių epochų kaulo švilpukai, žvangučiai, varpeliai, molinukai ir kiti muzikos instrumentai. Istoriniai šaltiniai liudija, kad Vakarų ir Vidurio Europos renesanso, baroko, vėliau ir klasicizmo muzikos instrumentų plitimą Lietuvoje spartino  ir LDK ekonominiai, politiniai, kultūriniai ryšiai su Europos valstybėmis, miestų Magdeburgo teisių plitimas. Didėjant muzikos instrumentų poreikiui, pradėjo kurtis muzikantų cechai, giedotojų brolijos, miestų magistratai steigė orkestrus.Bažnyčiose ir didikų rūmuose užsienio, vėliau ir vietos meistrai statė vargonus, liejo varpus. XVI a. II pusėje – XVII a. viduryje garsėjo Vilniaus meistrai Dankvartai. XVII – XVIII a. dokumentuose minimi Mikalojus Jansonas, Jonas Eismantas, Baltramiejus Muchlinskas ir kt.XIX a. Vilniuje, Kaune, Kėdainiuose ir kitur veikė nemažai fortepijonų, vargonų dirbtuvių.Kai kurie profesionalieji muzikos instrumentai (smuikas, kontrabosas, pučiamieji) paplito ir liaudies muzikos kultūroje. Nuo XIX a. vid. paplito armonikos tipo (koncertina, bandonija, akordeonas) muzikos instrumentai.

Lietuvos meistrų muzikos instrumentų
parodos fragmentas. L. Valužienės nuotr.

XIX a. pab.–XX a. daug vietos kilmės instrumentų nyko, prarado pirmaprades funkcijas. Vėliau atsirado ir autorinių modifikuotų liaudies instrumentų, kuriuos gamino liaudies meistrai ir mėgėjai.Seniausias parodos eksponatas – XVII a. pab. portatyviniai vargonėliai iš Varėnos r.  Akmens kaimo bažnyčios. Lankytojui įdomu bus pamatyti XVIII a. liturginį katilbūgnį, XIX a. pab. – XX a. pr. kankles, cimbolus, pučiamuosius muzikos instrumentus. Eksponuojami ir šių dienų meistrų Egidijaus Virbašiaus, Jono Bugailiškio, Alberto Martinaičio pagaminti muzikos instrumentai.Lietuviškų smuikų ekspoziciją sudaro instrumentai iš Algirdo Šimulyno kolekcijos, kurioje greta profesionalaus smuiko galima pamatyti ir basetlę, ir patį primityviausią Baltijos tautų styginį instrumentą pūslinę. Nuotraukose įamžinta visa smuikų meistrų Trečiokų dinastija, kurios jauniausias − Mindaugas Trečiokas – styginių instrumentų meistrystės žinių semiasi Prancūzijoje.Turbūt nedaugelis žino, kad XIX a.vid. Vilniuje, Kaune, Kėdainiuose veikė fortepijonų ir vargonų dirbtuvių, XX a. pr. buvo pradėta lietuviškų pianinų gamyba. Parodoje eksponuojami du žymaus meistro Adamo Lapinskio fortepijonai, pianinai „Lietuva“, „F.Zavadzki“.Paskutinėje salėje pristatoma dirigento ir pedagogo prof. Rimo Geniušo varpų kolekcija. Eksponuojami 96 varpai nuo didžiausio, sveriančio 150 kg, iki mažų varpelių. Be to, parodoje rodomi ir vaizdo įrašai apie Lietuvos muzikos instrumentų meistrus.

Lietuvos meistrų muzikos instrumentų
parodos fragmentas. L. Valužienės nuotr.

Parodos organizatoriai dėkoja Kultūros ir sporto rėmimo fondui už finansinę paramą, taip pat visiems muziejams ir privatiems asmenims, maloniai paskolinusiems eksponatus parodai: Lietuvos nacionaliniam, Šiaulių „Aušros“, P.Stulgos lietuvių tautinės muzikos, Vytauto Didžiojo karo, Kaišiadorių muziejams, Lietuvos muzikos ir teatro akademijai, Lietuvos liaudies kultūros centrui, Kaišiadorių vyskupui Juozapui Matulaičiui, Rimui Geniušui, Rimantui Gučui, Algirdui Šimulynui, Vytautui Trečiokui, Egidijui Virbašiui, Jonui Bugailiškiui, Varsai Liutkutei, Albertui Martinaičiui, Girėnui Povilioniui.Muzikos instrumentai, jų gamybos tradicijos yra vertinga mūsų tautos kultūros paveldo dalis. Ir tegul tai bus liaudies meistro išdrožta švilpa ar bažnyčioje pastatyti vargonai – tai yra mūsų muzikos instrumentų istorija ir mes džiaugiamės galėdami prisidėti prie jos išsaugojimo ir sklaidos

Atviri. Artimi. Įkvepiantys

Bendradarbiaukime

+370 5 2790918 labadiena@museums.lt

Arba užpildykite šią formą:

Į viršų