Klimato kaita: kokių veiksmų gali imtis muziejai?

 

 

 

 

Muziejai yra institucijos, kurios kelia klausimus ir kviečia diskutuoti. Šiuolaikinio pasaulio problemų akivaizdoje muziejai atsakingi už savo veikimo tvarumą – pradedant tvarios veiklos modeliu, aplinkai draugiškais sprendimais, baigiant bendruomenių įtraukimu, programos atvirumu ir daugiabalsiškumu.
Jungtinių Tautų organizacija yra paskelbusi 17 tvaraus vystymosi tikslų, kurių nemaža dalis siejasi su muziejų veikla (lyčių lygybė ir kt.) ir į kuriuos turėtume atsižvelgti. Viena iš svarbių temų, kurios šiuolaikiniai muziejai negali ignoruoti, yra klimato kaita. Ši tema turi tapti integralia mūsų veikimo ir mąstymo dalimi – ne tik todėl, kad muziejai neišvengiamai yra teršiančios institucijos, bet ir todėl, kad muziejaus institucinis identitetas neatsiejamas nuo atsakingo požiūrio.
Organizacijos „We Are Museums“ („Mes esame muziejai“), siekiančios burti muziejus kaip progresyvius globalaus pasaulio minties lyderius, įkūrėja ir programos „Museums Facing Extinction“ („Muziejai išnykimo akivaizdoje“) iniciatorė Diane Drubay teigia: „Jei tarptautinė 80 000 muziejų bendruomenė suvienys jėgas ieškodama sprendimų dėl geresnės ateities, poveikis planetai gali būti fenomenalus.“

Apie „žalią“ ar „tvarų“ muziejų pradėta kalbėti maždaug prieš 15 metų. Tuo metu būti „žaliu“ reiškė savo veikloje taikyti aplinkai draugiškus produktus ir priemones. Taip pat po truputį pradėta rūpintis ir galvoti apie muziejų sunaudojamos energijos kiekį, šildymą, vėdinimą, atliekų rūšiavimą, bioįvairovės išsaugojimą ir kt.
Pavyzdžiui, Tate Britain galerijai, priklausančiai Tate muziejų tinklui (jį sudaro keturi muziejai, tarp jų ir garsioji Tate Modern galerija), nuo 2007 m. pavyko net 40 proc. sumažinti savo pastatų energijos suvartojimą, o iki 2023 m. galerija įsipareigojo sumažinti dar 10 proc. Tate Britain šiam tikslui pasiekti atnaujino šildymo ir vėsinimo įrenginius, įprastą apšvietimą pakeitė LED apšvietimo sistema, ėmė kontroliuoti vandens vartojimą ir renktis elektros tiekėjus, kurie energiją išgauna tik tvariais būdais. Be to, Tate Britain darbuotojai skatinami rinktis tvarias transporto priemones.
Tate Modern galerija taip pat siekia panašių tikslų. Naujas galerijos priestatas pastatytas laikantis tvarumo principų – čia naudojama saulės energija, surinktas lietaus vanduo, pastate įrengta natūrali ventiliacija.
Prado muziejuje Ispanijoje taip pat įdiegta nauja LED apšvietimo sistema. Šis sprendimas padės per metus sutaupyti 75 proc. energijos ir kiekvienais metais išvengti 320 t CO2 išmetimo. Panaši apšvietimo sistema montuojama renovuojamame Nacionaliniame meno muziejuje Meksikoje (MUNAL).
Kiekvienam muziejui pradėjus galvoti apie klimato kaitą pirmiausia reikėtų įvertinti savo pastatą ir infrastruktūrą, atlikti sunaudojamos energijos auditą. Siekiant tapti kiek įmanoma „žalesniu“ muziejumi, verta įgyvendinti zero waste praktikas, lankytojus skatinti į muziejų vykti pėsčiomis ar dviračiu, atsisakyti plastikinių pakuočių, rūšiuoti ir perdirbti atliekas ir kt. Žinoma, muziejams taip pat derėtų klimato kaitos klausimą aktualizuoti visuomenėje – pirmiausiai bendraujant su įvairiomis muziejų bendruomenėmis ir lankytojais.
Organizacija „We Are Museums“ išskiria 6 būdus, kaip muziejai gali prisidėti prie klimato kaitos klausimo ir tvariai veikti:
1. Mažinti energijos suvartojimą;
2. Vykdant komercinę veiklą skatinti abipusiškai teisingą prekybą;
3. Būti erdve, kur galima plėtoti tvarias programas ir praktikas;
4. Inicijuoti diskusijas ir visuomenėje aktualizuoti klimato kaitos bei tvarumo klausimą;
5. Rūšiuoti ir perdirbti;
6. Diegti aplinkos valdymo procesus.
„Žalio muziejaus“ sąvoka yra aktuali, vis dėlto kalbant ji atkreipia dėmesį tik į vieną su klimato kaita susijusį aspektą – muziejų identifikuoja kaip taršą generuojančią instituciją. Svarbu įvertinti ne tik tai, kokią įtaką aplinkai daro muziejų veikla, bet ir kokią įtaką aplinkai potencialiai galėtų turėti. Muziejai gali imtis svarbaus vaidmens – motyvuoti, įtraukti, įkvėpti ir būti lyderiais. Muziejai gali tapti ir diskusijos apie klimato kaitą moderatoriais, bet prieš tai jiems reikia dar daug ką padaryti.
Įvairūs su klimato kaita susiję klausimai įtraukiami ne tik į muziejų parodų temas, bet ir į kultūrinės edukacijos programas. Šių temų buvimas muziejų veiklose svarbus muziejams siekiant lyderystės ir demonstruojant atsakingą požiūrį į aplinką, bet, svarbiausia, taip jie gali teigiamai veikti lankytojų elgesį, atkreipti jų dėmesį, skatinti susimąstyti ir galbūt pakeisti savo įpročius.
Perimti gerąsias užsienio praktikas Lietuvoje
Organizacija „We Are Museums“, ieškodama partnerių, šiemet kreipėsi į MO muziejų, norėdama sužinoti, ką veikiame tvarumo tema. Sutikome bendradarbiauti ir drauge Lietuvoje įgyvendinti programą „Museums Facing Extinction“ („Muziejai išnykimo akivaizdoje“). Džiaugiamės Lietuvos muziejų asociacijos bendradarbiavimu skleidžiant informaciją ir kviečiant Lietuvos muziejus dalyvauti programoje.
Iš pradžių planavome organizuoti gyvą programą su susitikimais MO muziejuje ir kūrybinėmis dirbtuvėmis. Suprantama, dėl pandemijos šios minties teko atsisakyti, todėl ir atidarymo konferencija, ir kūrybinės dirbtuvės persikėlė į virtualią erdvę. Organizatoriai planavo efektyvią mokymų programą optimaliam dalyvių skaičiui – 20-čiai Lietuvos muziejų atstovų. Tai – tęstinė, nuoseklaus įsitraukimo reikalaujanti programa, todėl džiaugiamės, kad joje, kaip ir planuota, pasiryžo dalyvauti 20 žmonių.
Programoje dalyvauja atstovai iš MO, Gargždų krašto, Lietuvos teatro, muzikos ir kino, Utenos kraštotyros, VDU Žemės ūkio akademijos muziejų, Lietuvos nacionalinio muziejaus Kazio Varnelio namų-muziejaus, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padalinių – Nacionalinės dailės galerijos ir Radvilų rūmų dailės muziejaus, Lietuvos meno pažinimo centro TARTLE, Portfolio meno galerijos, Angelų muziejaus-sakralinio meno centro, Šiaulių „Aušros“ muziejaus Fotografijos muziejaus, Žemaičių muziejaus „Alka“, Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos padalinio – Medinės miesto architektūros muziejaus.
6 mėnesius trunkanti programa „Museums Facing Extinction“ yra tarptautinės daugiametės iniciatyvos „Museums Facing Extinction“, kurią remia EIT Climate-KIC (Europos žinių ir inovacijų bendruomenė), dalis. Programoje, kurią sudaro įvairūs renginiai, dirbtuvės ir virtualūs susitikimai, dalyvauja įvairių sričių (tvarumo, sisteminių pokyčių, poveikio vertinimo) užsienio ekspertai. Jų tikslas yra padėti Lietuvos muziejų atstovams eiti tvariu keliu, įgyvendinti naujas praktikas ar netgi verslo modelius.
Lietuvoje vykstantys mokymai skirti analizuoti klimato kaitos klausimus tiek globaliai, tiek lokaliai. Dalijimasis tarptautinėmis, regioninėmis ir vietinėmis praktikomis suteikia galimybę mokytis, perimti pasiteisinusius sprendimus ir juos pritaikyti savo bendruomenėse.
Programa prasidėjo 2020 m. lapkričio 16 d. vykusia konferencija, kurioje gerąja praktika ir savo patarimais, kaip spręsti klimato kaitos krizę, dalijosi ekspertai iš Londono gamtos istorijos muziejaus, Tate muziejaus, Klimato muziejaus Londone, POLIN muziejaus Lenkijoje ir kt. Programos dalyviai turi prieigą prie pasaulinės 900 muziejų bendruomenės, vyksta mentorių sesijos, virtualūs susitikimai su sisteminio mąstymo, bendruomenių įtraukimo, finansinio tvarumo ir kt. ekspertais iš Tate muziejaus, Kopenhagos ateities studijų instituto ir kt. institucijų.
Tikime, kad programa „Museums Facing Extinction“ mums atvers naujų galimybių, kaip tvarumo ir klimato kaitos klausimus galėtume įtraukti į kasdienes muziejų veiklas ir imtis lyderio ir diskusijų šia tema iniciatoriaus visuomenėje vaidmens. Programos organizatoriai mato didžiulį muziejų potencialą kalbant apie klimato kaitos klausimus ir veiksmus, kurių muziejai galėtų imtis – nuo lokalių sprendimų ir pasiūlymų artimiausioms bendruomenėms – kaimynams iki tapimo idėjiniais klimato kaitos klausimo lyderiais veikiant kartu su visa tarptautine muziejų bendruomene.
Suprantame, kad tiek mes, tiek ir kiti Lietuvos muziejai esame tik kelio pradžioje, tebeieškome efektyvių būdų, kaip atsakingo požiūrio į aplinką ir klimato kaitos klausimus įtraukti į savo kasdienes praktikas. Todėl galimybė dalyvauti tarptautinėje programoje, sužinoti apie tarptautines ir regionines patirtis, pasiteisinusias praktikas ir drauge su kitais muziejais ieškoti naujų tvarios veiklos būdų šiuo metu yra ypač svarbu ir mums gali padėti eiti tvariu, atsakingo ir draugiško santykio su mus supančia aplinka keliu.
MO muziejuje tvarumą nuo pat pradžių išsikėlėme kaip vieną trijų svarbiausių vertybių. Draugiškumo aplinkai aspektas mums svarbus tiek kalbant apie paties pastato infrastruktūrą ir eksploataciją, tiek ir galvojant apie mūsų kasdienę veiklą – parodas, kultūrinę edukaciją, renginius, MO muziejaus parduotuvę.
Klimato kaitos ir tvarumo temas siekiame įtraukti į MO muziejuje vykstančių renginių programą, pas mus vyksta ir tvarų dizainą bei atsakingą vartojimą propaguojančios dizaino pop-up mugės, organizuojame piknikus tvarumo temomis, bendradarbiaujame su vietos kūrėjais ir dizaineriais, kurie kuria atsakingą aplinkai produkciją, MO parduotuvėje yra ir speciali prekių linija „draugiški aplinkai“. Leidžiame parodų katalogus, o likusį popierių parduotuvėje naudojame kaip dovanų vyniojimo popierių, perdirbame parodų reklaminę medžiagą ir pan.
Tvarumo klausimas aktualus ir kuriant parodas: nuo fizinių konstrukcijų (oktanormų) pernaudojimo iki ilgalaikių sprendimų kūrimo – e. gido, kūrinių skaitmeninimo, virtualių parodų. Siekiame, kad parodos tęstųsi ilgiau, kad jas pamatytų kuo daugiau žmonių ne tik Vilniuje, todėl šiemet parodos „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“ fragmentai buvo eksponuoti Klaipėdoje, Utenoje, Telšiuose, Panevėžyje. Dėl karantino nepavyko apkeliauti visų suplanuotų miestų, tačiau nesustojame – nukeliame planus į kitus metus.
Vienas svarbiausių MO prioritetų yra edukacinės veiklos plėtra, nes muziejų matome kaip vietą, kurioje galima mokytis visą gyvenimą. Todėl tvarumo, klimato kaitos, aplinkosauginės atsakomybės klausimai bus įtraukti į muziejuje vykstančių edukacinių veiklų programą. Taip visi galime tapti jautresni aplinkai. Juk muziejus yra puiki vieta atverti dialogą įvairiomis temomis.
Tvarumas muziejuose nėra tik energijos vartojimo efektyvumo didinimas. Kad muziejus veiktų tvariai, jis taip pat turi būti atsakingai valdomas – pradedant vadovybės sprendimais, baigiant tvariais kolekcijos rinkimo ir parodų organizavimo principais bei darbuotojų elgesiu.
Visą laiką galima padaryti daugiau. Šis noras juk ir veda į priekį, ar ne?
Plačiau apie „Museums Facing Extinction“ programą Lietuvoje čia: http://www.wearemuseums.com/museumsforclimate/museums-facing-extinction/lithuania/.
Programos atidarymo vaizdo įrašas „Yotube“ platformoje: https://youtu.be/HMWZ3V4PKrE.

Parengė Milda Ivanauskienė ir Indrė Lelevičiūtė

 

 

Atviri. Artimi. Įkvepiantys

Bendradarbiaukime

+370 5 2790918 labadiena@museums.lt

Į viršų