In memoriam Audronė Šapaitė (1968–2017)

 

 

Su giliu liūdesiu pranešame, kad, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, tragiškai žuvo muziejininkė, archeologė, Lietuvos archeologijos draugijos narė Audronė Šapaitė (1968-05-12–2017-10-29).

Audronė Šapaitė 1986 m. baigė Šiaulių 14-ąją vidurinę mokyklą, 1991 m. – Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą, kur įgijo istorikės, istorijos dėstytojos specialybę, diplominio darbo tema – „Vėlyvojo geležies amžiaus Šiaurės Lietuvos laidojimo paminklai“. 1991–1993 m. dirbo Šiaulių J. Janonio vidurinės mokyklos (dabar – gimnazija) istorijos mokytoja, nuo 1994 m. – Šiaulių „Aušros“ muziejaus Archeologijos skyriuje, nuo 1998 m. – Archeologijos skyriaus vedėja.
1997–1998 m. pradėjo žvalgomuosius archeologinius tyrimus Šiaulių senojo miesto vietoje, tyrimų rezultatai įgalino įtraukti jį į archeologijos paminklų sąrašus. Nuo 1997 m. kasmet tyrinėjo Šiaulių senojo miesto vietą, kaupė, interpretavo, datavo radinius ir tyrimų medžiagą. Vadovavo daugeliui archeologinių tyrimų ekspedicijų Šiaurės Lietuvoje: Šiaulių, Radviliškio, Joniškio, Pakruojo, Telšių miestuose ir rajonuose. Archeologinių tyrinėjimų medžiagą publikavo leidiniuose, skaitė pranešimus konferencijose (Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Šiaulių mieste, Šiauliai: miesto istorija, dabartis ir perspektyvos, Š., 1998; Šiaulių „Aušros“ muziejaus archeologijos rinkinys, Lietuvos muziejų rinkiniai. Lietuvos muziejų asociacijos konferencijos medžiaga, Rokiškis, 1998; Šiaulių „Aušros“ muziejaus archeologinės parodos, Lietuvos muziejų rinkiniai. Pristatymas visuomenei. Lietuvos muziejų asociacijos konferencijos medžiaga, K., 2000; Archeologiniai tyrinėjimai Joniškio mieste, Senosios Žiemgalos istorinis ir etnokultūrinis paveldas, V., 2004; Archeologiniai tyrinėjimai Kriukų (Joniškio raj.) bažnyčios šventoriuje, Senosios Žiemgalos istorinis ir etnokultūrinis paveldas, V., 2004; Šiaulių „Aušros“ muziejaus metraštis. 1992-2004, viena autorių, 2008, straipsniai leidinyje Lietuvos archeologija).
A. Šapaitė buvo viena iš pirmųjų edukacinių užsiėmimų muziejuje iniciatorių (nuo 1999), pagrindinė pirmųjų eksperimentinės archeologijos renginių „Senųjų amatų dienos“ prie Žaliūkių vėjo malūno organizatorė (nuo 2000), muziejaus archeologinės ekspozicijos „Šiaulių krašto praeitis nuo seniausių laikų iki XVII a.“ kuratorė (2002-2004), parodų: „Lietuva prieš tūkstantį metų. Praėjusio gyvenimo pėdsakai“, skirta Lietuvos tūkstantmečiui (2009) ir „Piliakalniai be pilių“, skirta Piliakalnių metams (2017) idėjų autorė ir kuratorė. A. Šapaitės dėka archeologijos mokslas muziejaus ekspozicijų ir parodų lankytojams bei edukacinių programų dalyviams tapo suprantamesnis, įgavo konkrečius pavidalus ir bruožus. Paskutinis dar 2014 m. A. Šapaitės pradėtas projektas – „Šiaulių „Aušros“ muziejaus Edukacijos centro modernizavimas pritaikant jį inovatyvioms kokybiškoms edukacinėms veikloms“.
A. Šapaitė buvo žinoma ne tik Šiauliuose, ji bendravo su kolegomis iš Lietuvos ir užsienio. Buvo įvairių darbo grupių prie LR Kultūros ministerijos narė, 2016 m. jai suteikta Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto III kategorija (Atestatas Nr. 3759). Už muziejinę veiklą ir archeologinius-edukacinius darbus ne kartą apdovanota Šiaulių misto mero Padėkomis, 2008 m. – Šiaulių apskrities viršininko Garbės ženklu „Už nuopelnus Šiaulių apskričiai“.
Visus darbus, kurių ėmėsi Audronė, atlikdavo profesionaliai, kūrybiškai, stropiai, laiku. Buvo labai pareiginga, kolegiška, sąžininga, nešališka, kukli, mėgstama ir gerbiama kolegų. Tokią ją ir prisiminsime.

Šiaulių „Aušros“ muziejaus informacija ir fotografijos

Atviri. Artimi. Įkvepiantys

Bendradarbiaukime

+370 5 2790918 labadiena@museums.lt

Į viršų