RINKINIAI Iš Telšių praeities

Dalia KARALIENĖ
Žemaičių muziejaus „Alka“ Archeologijos skyrius

Archeologiniai tyrinėjimai Telšių senamiestyje, Turgaus aikštėje, 2002 m.

Telšiai lyg Roma – stovi ant septynių kalvų, kartais sakoma palyginimui. Tačiau tų kalvų ir aukštumėlių galima ir daugiau suskaičiuoti – vos ne visą dešimtį. Savitas, kalvotas reljefas suformavo savitą miesto veidą. Turtinga istoriniais įvykiais yra ir miesto istorinė praeitis.Negausūs pavieniai archeologiniai radiniai – titnago dirbiniai, akmens kirvukai – randami Masčio ežero pakrantėse, dabartinio Telšių miesto ribose, liudija apie tai, jog žmonių čia gyventa jau neolite (4 – 2 tūkstantmetis).Žemaičių muziejaus „Alka“ Archeologijos skyriaus saugyklose atskirą rinkinių dalį sudaro Telšių senamiesčio archeologiniai radiniai, sukaupti per pastovius ir ilgalaikius archeologinius tyrinėjimus. Minėtus rinkinius daugiausia sudaro pačių muziejaus archeologų atliktų tyrinėjimų radiniai.Archeologinių žvalgomųjų tyrinėjimų pradžia Telšiuose – 1967 metai. Tais metais, remontuojant požeminę telefono kabelio liniją,  Kęstučio gatvės pradžioje, šiaurinėje jos pusėje, po šaligatvio viduriu, maždaug 30 cm gylyje, buvo aptikti apardyti dviejų žmonių griaučiai. Tuometinio Telšių muziejaus archeologo Vito  Valatkos nuomone, šioje miesto vietoje galėjo būti palaidotos 1710 m. maro aukos. Mirusieji palaidoti be karstų, taip pat ir be įkapių. Viena medinė lenta buvusi paskubomis užmesta ant mirusiųjų.

Karnizinis koklis. XVII a. pab.

Archeologiniai žvalgomieji tyrinėjimai vyko ir vėlesniais metais. 1981 – 1983 m. Klaipėdos paminklų konservavimo instituto archeologų grupė (vad. E. Paleckis) atliko Telšių miesto centrinės dalies žvalgomuosius tyrinėjimus – žvalgė bernardinų vienuolyno teritoriją. Jų metu buvo siekiama nustatyti miesto pirminio apgyvendinimo vietas bei laiką. 1982 m. archeologiniai žvalgymai buvo atlikti 26-iose Telšių centrinės dalies vietose. Tyrimai pradėti Turgaus aikštės pietinės pusės gyvenamųjų namų kiemuose, po to tyrinėta šiaurinė dalis ir užbaigti pietinėje miesto dalyje, netoli Masčio ežero. Ankstyviausi miesto apgyvendinimo židiniai buvo rasti prakasimuose prie namo Turgaus aikštėje Nr. 2 ir prie namo Luokės g. Nr.14. Čia kultūrinio sluoksnio apatinė dalis datuota XVI a. pabaiga. XVII a. sluoksniai buvo rasti Turgaus aikštės šiaurinėje dalyje, bei Kęstučio, Birutės ir Respublikos gatvių susikirtimo zonoje. Kultūrinio sluoksnio storis kai kuriose vietose siekė iki 2 – 2,8 metrų storio (aut. pastaba – kultūrinis  sluoksnis susidaro žmonėms ilgesnį laiką gyvenant vienoje kurioje nors vietoje. Šis žemės sluoksnis daugiausia susidaro iš organinių ir statybinių liekanų ).Nuo 1992 m. archeologinius tyrinėjimus Telšių senamiestyje nuolat vykdė Žemaičių muziejaus „Alka“ archeologės. Žvalgomųjų tyrinėjimų metu Šviesos gatvėje, prie namo Nr.3, rasta 88 vnt. radinių: puodų šukių, stiklo šukių, kaltinių vinių, koklių fragmentų. Šie glazūruoti žalios ir rudos spalvos glazūra, puošti reljefiniais augalinės ir geometrinės puošybos motyvais. Kai kurie fragmentai buvo smarkiai apdegę. Surinkta medžiaga datuota XVII – XIX a. laikotarpiu. 2001 m. atliekant archeologinius žvalgymus prie urbanistinio paminklo – XIX a. vid. mūrinės architektūros pastato, esančio Pašto g. 6 / Žalioji g. 12, netikėtai buvo aptiktas palyginti gerai išsilaikęs, istoriškai vertingas mūrinis skliautinis rūsys.

Vazoninis koklis. XV a.

Senojo kultūrinio sluoksnio liekanų ir radinių – apdegusių puodų šukių, datuotų XVI a., rasta prie namo Turgaus aikštėje Nr. 16 bei prie pastato Kęstučio g. Nr.7. Negausių XVII a. keramikos radinių – puodų, koklių fragmentų aptikta Kęstučio g. prie namo Nr. 13. Be to, prie minėto pastato, statyto XIX a. II p., priklausiusio garsiai Goeldnerių šeimai, rasti pirmosios Goeldnerių  vaistinės Telšiuose, įkurtos XIX a., istorinių liekanų – vaistų stiklinių buteliukų, molinių indų fragmentų, geležinis durų raktas ir kt. Laivų gatvės pietinėje dalyje, Respublikos g. Nr. 39 ir Nr.11 bei Pirties gatvės pradžioje buvo rasta nemažai buitinės keramikos iš XVII a. laikotarpio: puodų ir puodynių šukių, koklių fragmentų. Respublikos gatvėje atlikti archeologiniai žvalgymai dar kartą patvirtino duomenis apie gatvės formavimąsi (XVIII – XIX a.) vakarų kryptimi.1994 m. kartu su archeologe L. Valatkiene buvo atlikti sklypo Turgaus aikštėje Nr. 22 archeologiniai tyrinėjimai. Svarbiausia tai, kad šioje senamiesčio vietoje buvo aptikta miesto kūrimosi pėdsakų. Tirtas sklypas yra Masčio ežero šiaurinėje pusėje, dviejų gatvių – Turgaus aikštės ir Laivų gatvės – sandūroje.Archeologo Jono Genio duomenimis, XVI a. Telšių senamiestį sudarė dvi gyvenvietės (rytinė ir vakarinė), kurias skyrė iš šiaurės rytų pusės į Masčio ežerą tekėjęs Telšos upelis. Rytinėje senamiesčio gyvenvietėje jau XV a. stovėjęs valstybinis dvaras, 1536 m. ant kalvos buvo pastatyta parapinė bažnyčia ir klebonija. Tirtas sklypas buvo minėtos rytinės gyvenvietės centrinėje dalyje. 1994 m. buvo ištirtas 84 kv. m dydžio žemės plotas. Viršutiniai žemės sluoksniai buvo sumaišyti, o giliau esančiuose rasti 3 senovinės gyvenvietės įrenginiai: du židiniai ir šulinėlis.Židiniai buvo įrengti 1,10 – 1,30 m gylyje, grunte (smėlyje) iškastose dubens dugno formos duobėse. Jų įrengimo konstrukcija panaši – abejuose židiniuose yra plūkto molio pėdsakų, jų dugne buvo keletas akmenų. Židinių duobių skersmuo 1,30 – 1,60 m. Įdomu tai, jog židiniuose buvo rasta po molinį žiestą puodą. Viename židinyje puodas buvo juodos spalvos, apdegęs, puoštas banguotos linijos ornamentu. Kitame židinyje puodas buvo rusvos spalvos, labiau pūstais šonais, jame buvo anglių. Puodai datuojami XIV – XV amžiumi. Trečiasis įrenginys – nedidelis šulinėlis, buvęs antrojo židinio pakraštyje. Jis buvo iškastas iki 1,70 m gylio, iki šaltiniuoto molio–smėlio grunto. Šulinėlio angos skersmuo 80 cm. Jokių papildomų konstrukcijų nepastebėta.

Medinis senosios kanalizacijos latakas. XIX a.

Tiriant sklypą, surinkta 1600 vnt. XIV – XX a. radinių. Gausiausią radinių dalį sudaro keramika – puodų, kitų indų, koklių šukės. Būdingesni puodų puošybos elementai – banguotos linijos ornamentas arba tiesių linijų ornamentika. Daugiausia rasta neglazūruotų puodų šukių, rasta daug koklių fragmentų. Jie neglazūruoti, puodyniniai, vazoniniai, aukšti, apskritais dugneliais, į viršų platėjantys, anga keturkampė, sužnybtais kampais. Tokie kokliai datuojami XV amžiumi.Turgaus aikštės teritorija – viena seniausių Telšių senamiesčio vietų. Pastaraisiais metais ši senamiesčio vieta buvo daugiausia tyrinėta. 2002 – 2003 m. Žemaičių „Alkos“ muziejaus archeologinė grupė atliko archeologinius sklypo tyrinėjimus, Turgaus aikštėje prie 23 namo, miesto skvere, šalia buvusio „Džiugo“ kino teatro, prekybos centro „Maxima“ statybų vietoje. Buvo ištirtas 532 kv m žemės plotas. Kultūrinio sluoksnio storis nuo 30 cm pietinėje sklypo dalyje iki 3 m šiaurinėje. Aptikta keletas XIX – XX a. statinių liekanų – gyvenamųjų namų pamatų, ūkinių pastatų liekanų, kurių dauguma suniokota gaisrų. Tiriamoje senamiesčio teritorijoje rasta keletas XIX a. – XX a. pr. medinių latakų (lietaus vandeniui ir kitoms nuotėkoms). Jie atidengti 0,50 – 2,90 m gylyje. Rasta XIX a. pab. – XX a. I p. grindinių fragmentų. Ne vienoje tiriamo sklypo vietoje buvo aptinkta netvarkingai sumestų akmenų, matyt, naudotų drėgnoms vietoms sausinti. Dalis akmenų bei plytgalių  šiam tikslui panaudoti iš anksčiau buvusių sudegusių pastatų. Drėgnesnėse vietose žemė dar buvo sausinta skiedromis ir lentgaliais. Pastebėta, kad medinių pastatų rąstai kampuose guldyti ant akmenų. Rąstai – spygliuočių ir lapuočių medžių, smarkiai aptrūniję ir vietomis smarkiai apdegę. Kad tyrinėtame plote būta medinių pastatų, kurie buvo atstatinėjami jau anksčiau sudegusių statinių vietose, liudija kai kur rasti gausūs degėsiai, pelenų liekanos, molio tinko gabalėliai.

Puodas. XIV–XV a.

Apie gyvenusių žmonių buitį byloja rasti: amatų reikmenys, darbo įrankių fragmentai, statybinės ir buitinės keramikos dirbiniai, langų stiklų, butelių, porceliano ir fajanso indų šukės. Didžiausią radinių dalį sudaro keramika. Ypač daug rasta XVI – XVII a. vietinės gamybos puodyninių, vazoninių koklių fragmentų. Rasti puodyniniai kokliai neglazūruoti, kvadratine anga, kampai kiek suapvalinti. Vazoniniai kokliai iš vidaus glazūruoti žalia glazūra, apskritu kakleliu, viršaus anga išplatinta, kvadratinė. Iš statybinės keramikos pavyzdžių daugiausia rasta raudonų plytų ir čerpių fragmentų. Dekoratyvinei keramikai priskirtini gausiūs plokštiniai ir karniziniai kokliai.Tarp gausybės buitinės keramikos dirbinių aptikta redukcinėje ir oksidacinėje aplinkoje išdegtų puodų, puodynių fragmentų. Nemažai glazūruotų indų: puodų, ąsočių, dubenėlių, lėkščių, taurelių fragmentų. Radiniai datuojami XVI a. – XX a. laikotarpiu. Be to, nemažai surinkta ir XX a. pradžios bei tarpukario metų buities indų.Tyrinėjimų medžiaga byloja, jog ši senamiesčio dalis buvo užstatyta ir apgyventa nuo XVIIa., nors archeologinių radinių rasta datuojamų ir XVI amžiumi.Be „Alkos“ muziejaus archeologų tyrinėjimų, žvalgymus ir tyrinėjimus įvairiose Telšių senamiesčio vietose atliko ir archeologai Jonas Genys, Algimantas Merkevičius, Jonas Stankus, Arūnas Strazdas, Linas Kvizikevičius, Bronius Dakanis, Renaldas Augustinavičius, Virginija Ostašenkovienė ir kiti.

Stiklinis butelis. XVIII a. pab. – XIX a. pr.
Rastas Telšės gatvėje.

Sistemingi archeologiniai tyrinėjimai padeda nustatyti Telšių miesto branduolį – senojo miesto vietą. Tai Insulos kalva ir jos rytinė papėdė, Respublikos gatvės šiaurės rytų dalis, Pirties gatvės šiaurės vakarų dalis, Kęstučio gatvė, Kęstučio ir Birutės gatvių sankryža, Turgaus aikštė ir jos prieigos, Vilniaus kalnelis, Daukanto, Šviesos, Luokės gatvių pradžia, Laivų gatvė.Įdomūs Telšių dvarvietės (XVII a. – XVIII a pr.) radiniai, randami Masčio ežero pakrantėje, prie „Alkos“ muziejaus. Buvęs puošnus karališkasis dvaras sudegė per Šiaurės karą, 1702 – 1710 m. Telšiuose šeimininkaujant švedų kariuomenei. Šioje vietoje (tarp ežero ir Muziejaus gatvės) žemėje randama molinių indų šukių, labai puošnių glazūruotų koklių fragmentų, pinigėlių, senovinių geležinių, kaltinių vinių ir kt. Šiuos radinius, kaip ir daugumą kitų straipsnyje minimų, galima pamatyti „Alkos“ muziejuje šiuo metu veikiančioje parodoje „Šimtmečiuose dingę senieji Telšiai“.Iliustracijų sąrašas

Atviri. Artimi. Įkvepiantys

Bendradarbiaukime

+370 5 2790918 labadiena@museums.lt

Arba užpildykite šią formą:

Į viršų