ATNAUJINTA KELMĖS DVARO ISTORIJOS EKSPOZICIJA

Danutė ŽALPIENĖ

Kelmės krašto muziejus

 

Atnaujintos Kelmės dvaro ekspozicijos fragmentai.
Nuotraukos iš Kelmės krašto muziejaus archyvo

 

 

 

Kelmės dvaro pastatai, kuriuose dabar veikia Kelmės krašto muziejus. Nuotraukos iš Kelmės krašto muziejaus archyvo

 

 

Visuose Kelmės dvaro pagrindiniuose pastatuose nuo 1992 m. yra įsikūręs Kelmės krašto muziejus. Jo ekspozicijos išdėstytos trijuose pastatuose. Centriniuose rūmuose veikia Kelmės dvaro istorijos bei dvaro savininkų Gruževskių šeimos ekspozicija, pateikiama medžiaga apie Lietuvos šaulių sąjungos kūrėją Vladą Pūtvį-Putvinskį, krašto archeologinius tyrinėjimus ir radinius, liaudies buities bei Kelmės krašto istoriją. Be to, čia yra vienintelė Lietuvoje ekspozicija, pristatanti Amerikos indėnų etnografiją bei vokiečių rašytoją Karl May. Dvaro vartų pastate parengta Kelmės krašto dvarų ekspozicija. Lankytojai čia gali susipažinti ir su buvusio baudžiaviniokalėjimo patalpomis bei fizinių bausmių vykdymo įrankiais. Įdomiausia šiuo metu yra atnaujinta Kelmės dvaro istorijos ekspozicija.

Kelmės dvaro teritorija pradėjo formuotis XV amžiuje XVa.. pabaigoje Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Kelmės dvarą padovanojo Jonui Kontautui, 1591 m. dvaras atiteko Gruževskiams.

Iš 1591 metų turto pirkimo-pardavimo akto žinoma, kad sodyba buvo toje pačioje vietoje, kur ir dabar. Gruževskių šeimai šimtmečius priklausę rūmai pastatyti apie 1780 m. Nepakito išplanavimo struktūra, pagrindinių pastatų ir kelių išdėstymas, parko ir sodo vieta. 1892 m. buvo parengtas Kelmės dvaro rūmų perstatymo (architektas F.Lemanas (Lehmann)), o 1898 m. parko įrengimo projektas. Tai buvo paskutiniai didžiausi rekonstrukcijos darbai, kurie galutinai suformavo dvaro periodo ansamblio visumą.

Buvusi Kelmės dvaro sodyba – vertingas Lietuvos architektūros ir istorijos paminklas. Tai retas Lietuvoje baroko stiliaus provincijos dvaras. Kelmės dvaro sodyba atspindi raiškiausius dvarų architektūros, statybos, parkų, dailės bei ūkininkavimo raidos bruožus. Tai didelė brandžios kompozicijos sodyba, kurioje gausu autentiškų pastatų, želdinių ir vandens telkinių.

Kelmės dvaro sodyboje, prie kelio į miestą, yra įdomus dviaukštis pastatas – 1668 m. pastatyti, o XVIII a. rekonstruoti vartai. Pirmojo aukšto patalpose buvo laiptai ir baudžiauninkų kalėjimas, antrajame aukšte – biblioteka su siaura atvira arkada orkestrui. Čia, XVIII a. buvusi biblioteka garsėjo savo turtingumu, joje tuometinis dvaro savininkas Jurgis Gruževskis buvo surinkęs apie 5 tūkst. tomų knygų. Bibliotekoje taip pat saugota daug vertingų rankraščių, retų spaudinių įvairiomis kalbomis. Dvare buvo daug unikalių numizmatikos kolekcijų. Vertingiausia iš jų – monetų kolekcija su graikų, romėnų, monetomis. Kelmės dvaro vartų bibliotekoje buvo laikomas didelis dokumentų archyvas. Jį sudarė Kelmės dvaro savininkų Gruževskių šeimos archyvinė medžiaga, liečianti didelę Žemaitijos dalį. .Kelmės dvaro archyvas 1941 m. pateko į Šiaulių „Aušros“ muziejų, o 1952 m. muziejus juos perdavė Lietuvos mokslų akademijos bibliotekai. Joje yra saugoma apie 20 tūkst. vienetų Kelmės dvaro archyvo teksto lapų. Mažesnė dalis šio archyvo saugoma Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bei Kauno valstybiniame archyve.

Kelmės dvarą apie 350 metų valdė Gruževskių (Gruzewski) giminė. Giminės šaknys – Lenkijoje, Lomžos srityje. Kelmės dvaras įvairiais istorijos laikotarpiais buvo švietimo ir kultūros židinys.

Gruževskiai buvo aktyvūs reformacijos šalininkai. Jie 1596 m. Kelmėje įkūrė protestantų parapiją, 1622 m. pastatydino mūrinę bažnyčią. Kelmėje kurį laiką buvo įsikūrusi net Vyriausioji Žemaitijos reformatų dvasininkų rezidencija. Gruževskiai Kelmėje įsteigė pirmąją mokyklą. Jie buvo stambūs Kelmės apylinkių žemvaldžiai, iki 1927 m. dvarui priklausė apie 306 ha. žemės.

Kelmės dvaras suvaidino istorinį vaidmenį per 1831 metų sukilimą.Tuometinis dvaro savininkas Julius Gruževskis buvo Raseinių apskrities sukilėlių komiteto narys. Šis komitetas nutarė sukilimą pradėti rekrūtų pristatymo į Raseinius dieną kovo 26-ąją – ir parašė sukilimo aktą. Sukilimas prasidėjo Kelmės dvare anksčiau negu buvo numatyta. Tai lėmė aplinkybės – kovo 23-ąją Kelmėje kulkas beliejančius sukilėlius užklupo caro valdininkas rotmistras Poplonskis. Tada komitetas nutarė sukilimą pradėti nedelsiant. Sukilėlių būrys, vadovaujamas matininko K.Jautoko, 1831 m. kovo 25 d. rytą užėmė Kelmę, išvaikė carinę administraciją, paleido rekrūtus ir sukvietęs miestelėnus paskelbė, kad prasidėjo sukilimas. Kovo 26 d. ryte jungtinės sukilėlių pajėgos staiga užpuolė Raseinius. Puolime nuo Kelmės ir Nemakščių pusės dalyvavo Juliaus Gruževskio vadovaujami sukilėliai. Julius Gruževskis savo lėšomis sudarė Pirmąjį ulonų pulką, kuriame buvo 400 dalgininkų bei 50 raitelių. Vėliau Julius Gruževskis buvo Raseinių sukilėlių laikinosios apskrities vyriausybės narys. Po sukilimo numalšinimo dvarininkas emigravo į Prancūziją, vėliau apsigyveno Šveicarijoje, Ženevoje. Ten įsteigė pasaulinio garso fabriką „Čapek et patek“.

Daug medžiagos apie XVI – XX a. Gruževskių šeimos istoriją pateikta Boleslovo Gruževskio (1848-1922) istoriniame veikale „Kosciol Ewangelicko – Reformowany w Kielmach”, parašytame 1912 m. Varšuvoje.

2001 m. Kelmės dvare lankėsi Gruževskių giminės ainiai iš įvairių pasaulio šalių: Lenkijos, Anglijos, JAV ir Australijos. Jono Gruževskio šeima, gyvenanti Australijoje, iki šių dienų yra išsaugojusi caro Nikolajus dovaną – dvi vazas. Caras Nikolajus I, važiuodamas Rygos – Karaliaučiaus keliu į Prūsiją, yra ne,kartą svečiavęsis Kelmės dvare pas majorą Jokūbą Gruževskį. Čia užsimezgė jo draugiški santykiai su caro aplinkos žmonėmis. Vėliau vyresnioji Jokūbo Gruževskio dukra ištekėjo už kunigaikščio Saltykovo, o jauniausioji – Dorotė – už caro adjutanto Michailo Christianovičiaus. Caras jaunavedžiams vestuvių proga padovanojo dvi puošnias vazas. Prieš karą jos buvo Johanpolės dvare Oskaro Gruževskio šeimoje, 1941 m. traukdamasis iš Lietuvos, jis vazas išsivežė; dabar jas saugo sūnus, gyvenantis Australijoje. Muziejaus ekspozicijoje – tik tų vazų nuotraukos. Dvare mažai išlikusių autentiškų savininkų dvariškos buities daiktų. 1940 m. paskutinės dvaro savininkės Gabrielė Gruževskienė su dukromis Sofija ir Adolfina buvo išvarytos iš dvaro, vėliau ištremtos į Sibirą. Vokiečių okupacijos metais Kelmės dvare gyveno baronas fon Haren, pokario metais čia buvo įsikūrusi mokykla, vėliau Paukštininkystės tarybinio ūkio centras, kuris išlaikė ir dvaro pastate buvusį nedidelį visuomeninį muziejų, 1990 m. davusį pradžią Kelmės krašto muziejui.

Atviri. Artimi. Įkvepiantys

Bendradarbiaukime

+370 5 2790918 labadiena@museums.lt

Arba užpildykite šią formą:

Į viršų