RENAVO RŪMŲ PASLAPTIS

Deividas MAKAVIČIUS, Renavo rūmų vedėjas
Mažeikių muziejus

Reprezentacinio interjero ekspozicijos
fragmentas Renavo dvare. V. Valužio nuotr.
Renavo dvaras. Nuotrauka iš
Mažeikių muziejaus archyvo

Nuo 1990 m. restauruotuose XIX a. Renavo dvaro rūmuose veikia Mažeikių muziejaus reprezentacinio interjero ekspozicija, supažindinanti lankytojus su Lietuvos dvarų kultūra. Priešais rūmus, kitame Varduvos upės krante yra kraštovaizdinis parkas, savo augalija ir gyvūnija garsus ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Kiekvienais metais Renavas atskleidžia naujų ne tik kultūros, bet ir gamtos paveldo paslapčių, taip sukurdamas ir naujas muziejinio darbo erdves. Tačiau apie tai vėliau, o dabar truputis istorijos.

Šikšnosparnis iš Branto pelėausių kolonijos.
D. Makavičiaus nuotrauka

Rašytiniuose šaltiniuose Renavo dvaras minimas jau XVI a. Jo pastatas tada buvo medinis su šiaudiniu stogu. Anksčiau šis dvaras buvo vadinamas Gaurų, o vėliau, kai XVII a. pabaigoje jo šeimininkais tapo Renne (Röne) giminė, dvarui pamažu prigijo Renavo pavadinimas. Manoma, kad rūmus statė Antanas Renne. Renavo dvaras buvo paveldimas pagal vyriškąją liniją. Antanas Renne vaikų neturėjo ir visą savo turtą užrašė Feliksui Mielžinskiui (1871-1910 m.). Pastarojo našlė ir jos duktė Maria Janušova buvo paskutinės Renavo valdų savininkės.

Renavo rūmų ansamblis sukurtas XIX a. antrajame ketvirtyje, priskiriamas romantizmo laikotarpiui. R. Aftanazis rašo, kad XX a. pradžioje Felikso Mielžinskio iniciatyva rūmų vidaus interjeras gerokai pakeistas. Tais laikais priekinėje portiko dalyje buvo didelis holas su paaukštintomis lubomis. Vestibiulyje stovėjo XVIII a. židinys, padarytas iš balto marmuro. Holo dešinėje pusėje buvo įrengta puotų salė, kurioje stovėjo toks pat židinys kaip ir vestibiulyje. Rūmų daržo pusėje buvo įrengtas didelis salonas, kuriame stovėjo marmurinis židinys, kabėjo krištolinis sietynas.

Pirmojo aukšto rūmų grindys buvo iš ąžuolo, raudonmedžio bei kitų vertingų medžių su pasikartojančiu žvaigždės motyvu. Iš vertingesnių daiktų R. Aftanazis mini barono Renne šeimynininį portretą. Vieną iš kambarių puošė apie 2 metrų aukščio graviūros, vaizduojančios mitologines scenas Mielžinskiai itin didžiavosi Europos miestuose pagamintais senovinio porceliano dirbiniais.

Savo unikalumu garsėjo ir rūmų biblioteka. Joje buvo daugiau kaip 1000 tomų knygų (daugiausia – gražiai įrištos, išleistos vokiečių ir lotynų kalbomis). Naujesnėje rūmų bibliotekoje buvo XIX a. antrosios pusės leidiniai, daugiausia lotyniški.

Renavo parkas (51,4 ha) – vienas reprezentacinių Lietuvos parkų, įkurtas raiškiame reljefe, turintis gilią įstorinę praeitį bei išsaugojęs pirmykštės gamtos pradą. Manoma, kad Renavo parkas buvo įkurtas XIX a. viduryje. Vėliau parkas prie dvaro statinių galėjo būti perplanuotas ir tapo peizažinio plano parku. Kita parko dalis, esanti priešingoje Varduvos upės pusėje nei rūmai, iš miško tipo parko, naudoto medžioklėms organizuoti, pertvarkytas į kraštovaizdžio tipo parką. Toks planas labai atitinka gamtinę padėtį Varduvos upės vingyje prie dvaro rūmų ir yra gerai pritaikytas prie vietos reljefo.

1869 m. dvare mokytojavo Laurynas Ivinskis, rinkęs medžiagą botanikos žodynui. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Renavo dvare buvo bandoma auginti šilkverpius ir įrengti šilko kokonų auginimo ūkį.

Šiuo metu parke yra įrengti pažintiniai stendai, laužavietės, pastatyta lauko pavėsinė, suolai. Reprezentacinę parko dalį su kraštovaizdžio parku (per Varduvos upę) jungia neseniai pastatytas medinis pėsčiųjų tiltas.

Renavo dvaro parko augalijos pagrindą sudaro savaiminių rūšių dendroflora (32 medžių ir krūmų rūšys). Iki šiol Renavo parke yra užregistruotos 92 medžių ir krūmų rūšys bei formos, iš kurių 33 rūšys yra svetimžemės (introdukuotos). Vertingesnės rūšys: Veimutinė pušis, geltonžiedis kaštonas, kanadinė cūga, europinis kėnis ir kt. Čia auga ir storiausia Lietuvoje paprastoji eglė, įrašyta į storiausių Lietuvos medžių dešimtuką. Ji 1960 m. paskelbta gamtos paminklu. Eglės skersmuo krūtinės aukštyje siekia 1,2 metro.

Renavo parke galima rasti retų grybų: kūginį briedžiuką, ąžuolinę raudonpintę bei didįjį kukurdvelkį.

Nemažiau įvairus ir gyvūnijos pasaulis. Didžiausią įvairovę sudaro 71 paukščių bei 27 žinduolių rūšys. Iš viso čia užregistruota 3 augalų ir 16 gyvūnų rūšių, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą. Malonu stebėti, kaip šimtmečiais gyvuojantis parkas, suteikdamas prieglobstį nykstantiems augalams ir gyvūnams, sugeba prisitaikyti prie žmogaus ūkinės veiklos, padidėjusios rekreacijos.

Kiekvienais metais Renavas atskleidžia naujų ne tik istorijos, bet ir gamtos pasaulio paslapčių. Viena jų – paslaptingieji nakties skrajūnai – šikšnosparniai. Nuo neatmenamų laikų mažai žinomus, nepaaiškinamus dalykus ir reiškinius gaubdavo paslapties ir net baimės skraistė. Tai neaplenkė ir visada greta žmogaus gyvenančių šikšnosparnių. Jų naktinis gyvenimas, begarsis skrydis, nepatraukli išvaizda, sugebėjimas orientuotis absoliučioje tamsoje daliai žmonių sukelia pasibjaurėjimo ar net paniškos baimės jausmą. Nors dabar, padidėjus susidomėjimui šiais gyvūnais, jų apsauga bei tyrimais, paslapties skraistė pamažu atidengiama, jie vis tiek lieka vieni mažiausiai ištirtų gyvūnų.

Per šimtmečius susikūręs Renavo parko su centriniais rūmais bei pagalbiniais pastatais kompleksas suformavo unikalų, mažai kur Lietuvoje aptinkamą savo rūšine sudėtimi ir gausa šikšnosparnių bendriją. Čia vasaros metu galima rasti net 12 iš 15 Lietuvoje aptinkamų šikšnosparnių rūšių. Kasmet čia įsikuria 1-2 kolonijos po (25-35 žvėrelius) didžiausių Lietuvoje šikšnosparnių – rudųjų nakvišų. Vasaros laikotarpiu čia jauniklius atsiveda ir apie 20 šikšniukų nykštukų patelių. Tai patys mažiausi Lietuvoje šikšnosparniai, sveriantys vos 4 – 6 gramus.

Kiek gausesnės (40-60) Natuzijaus šikšniukų ir iki 30 šiaurinių šikšnių kolonijos įsikuria parko alėjų senuose drevėtuose medžiuose. Pati gausiausia rūšis – vandeninis pelėausis. Jų priskaičiuojama net iki 80.

Renavo dvaro parke veisimosi metu nuolat stebimi Branto pelėausiai, kurie iki šiol Lietuvoje dažniausiai aptinkami tik žiemavietėse. Pačios vertingiausios ir rečiausios rūšys – mažoji nakviša ir kūdrinis pelėausis, aptinkami pavieniui ir ne kasmet. Tokią šių naktinių žvėrelių įvairovę ir gausą Renave lemia veisimuisi tinkami drevėti medžiai, seni pastatai, rami aplinka bei puikios mitybos vietos – vandens telkiniai, parko aikštelės, medžių alėjos, Varduvos upės slėnis.

Manoma, kad Renavo parko šikšnosparnių populiacijos branduolys susidarė dar prieš kelis šimtmečius, daugiausia įsikurdamas parko alėjų medžiuose, ūkinių pastatų palėpėse. Šiuo metu, parko medžiams dar labiau subrendus, pagausėjus juose drevių, genių iškaltų uoksų, susidarė dar geresnės sąlygos šikšnosparniams gyventi ir saugiai vesti vaikus. Įdomu tai, kad Renavo parke gyvenantys šikšnosparniai padėjo išgarsinti Renavą ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Per keletą metų čia surinkti mokslui unikalūs faktai apie šiuos paslaptingus, mažai Lietuvoje tyrinėtus gyvūnus buvo pristatyti IX Europos šikšnosparnių tyrėjų simpoziume Le Havre (Prancūzija), seminare Seili saloje (Suomija), Pasaulio šikšnosparnių tyrėjų kongrese Mikolaikuose (Lenkija) ir kitur. Šių tarptautinių susitikimų metu pavyko užmegzti glaudžius bendradarbiavimo ryšius su kolegomis iš kitų valstybių. Pastaraisiais metais Renavo dvarą ir parką jau aplankė per 40 mokslininkų iš Olandijos, Vokietijos, Suomijos, Švedijos, Latvijos, Estijos ir kt. šalių. Planuojama rengti projektus, kurių tikslas gauti lėšų Renavo parko šikšnosparnių populiacijai išsaugoti. Renavo šikšnosparnių tyrinėjimo patirtimi naudojasi EUROBATS organizacija, rengdama tarptautinius šikšnosparnių apsaugos įstatymus bei rekomendacijas. Ne kartą Renave lankęsis šios organizacijos pirmininkas P. Lina surinko svarbiausios medžiagos (ypač fotografinės) rengiamai monografijai apie šikšnosparnius iliustruoti.

Norisi tikėti, kad amžiais niekinti ir atstumti šikšnosparniai šių dienų visuomenėje bus naudingi sąjungininkai, naikinantys vabzdžius ir kt. kenkėjus.

Atvykite šiltą vasaros pavakarę prie Renavo rūmų mistinėje aplinkoje pasigerėti jau ne vieną šimtmetį šmėkščiojančiais šikšnosparnių siluetais…

Atviri. Artimi. Įkvepiantys

Bendradarbiaukime

+370 5 2790918 labadiena@museums.lt

Arba užpildykite šią formą:

Į viršų