Laima Kryževičiūtė

„Būdingesnės stiliaus ir skyrybos klaidos Lietuvos muziejų elektroniniuose leidiniuose“

Lietuvos muziejų elektroniniai leidiniai yra labai vertinga ir lengvai pasiekiama informacinė medžiaga apie šalies istoriją, kultūrinį paveldą. Šie leidiniai iš tiesų patraukia puikiu dizainu, grafika, iliustracijomis, tačiau dažnai nuvilia abejingumu kalbai. Akį rėžia gausybė korektūros klaidų. Atidžiau paskaičius tekstus, galima pastebėti ir stiliaus bei skyrybos klaidų, kurios nuolat pasikartoja muziejininkų, restauratorių darbuose, leidiniuose.

Stiliaus klaidos
Būdingiausios linksnių klaidos yra netaisyklingas kilmininko ir vietininko linksnių vartojimas. Labai dažnai kilmininko linksiu piktnaudžiaujama: Apibendrinant (…) temperatūros ir drėgmės svyravimų ciklų ir dubliuotų pavyzdžių mechaninių savybių tyrimo rezultatus (…).
Lietuvių kalboje vietininkas nevartojamas daikto būviui ar būsenai reikšti: Atlikome tyrimus plačioje apimtyje (= plačios apimties, didelius tyrimus); Vertingi pastatai palikti apgailėtinoje būklėje (= apgailėtini, apgailėtinos būklės); akvariumo ekspozicija išdėstyta 140 kv. m. plote (= užima 140 kv. m. plotą). Taip pat – veiksmo būdui ar laikui reikšti: Eksperimente (= eksperimento metu) nudažysime medžiagas; Trijų savaičių bėgyje (= per tris savaites).
Kartais netaisyklingai vartojamas ir prielinksnis prie tuose junginiuose, kuriuose kalbama apie veiksmo sąlygas: Prie žemesnės negu 38ºC temperatūros (= esant žemesnei nei 38ºC temperatūrai).
Be to galima sutikti ir vadinamųjų klišių. Tai – žodžių ir junginių reikšmės klaidos.
Nesaikingai ir netinkamai vartojamas žodis vaizdas, kurio atsisakius, sakinys pasidaro sklandesnis, glaustesnis: Nufotografuotas bendras rožinio vaizdas ir jo detalės prieš restauravimą (= nufotografuotas rožinis ir atskiros jo detalės prieš restauravimą); Vertinga ir gausi 1811–1898 metų viešojo Vilniaus miesto teatro afišų kolekcija, supažindinanti su (…) to meto pramogų vaizdu (= pramogomis).
Itin dažnai neteisinga reikšme vartojamas žodis pilnai (Ekspozicija buvo pilnai paruošta), kurį reikia keisti prieveiksmiu visiškai, galutinai (Ekspozicija buvo galutinai paruošta), o prieveiksmį dalinai geriau keisti iš dalies: Šis meno kūrinys buvo dalinai restauruojamas (= buvo restauruojamas tik iš dalies, nevisiškai) (…).
Nevartotini ir tokie verstiniai, sustabarėję žodžių junginiai: Sąlygos, palyginant su (= palyginti su, lyginant su) buvusiomis praėjusiais metais, žymiai pagerėjo; Priklausomai nuo darbo sąlygų (= Atsižvelgiant į darbo sąlygas).

 

 

Korektūros klaidos
Ypač daug daroma korektūros klaidų. Abejingumas lietuviškų kabučių, brūkšnio ir brūkšnelio žymėjimui tiesiog stebina. Kartais į vieną sakinį ,,sutupdomos“ visos korektūros klaidos: “A.Puškinas ir Lietuva”,- poeto atminimo įamžinimas ir puoselėjimas Lietuvoje, Grigorijaus ir Varvaros Puškinų asmenybės, jų visuomenės veikla ir juos supusi aplinka, 19 a. vidurio – 20 a. Vilniaus dvarininkijos buitis (…)”. Visų pirma, lietuviškų kabučių grafinė išraiška yra „ABC“ (apačioje devynetukai, viršuje – šešetukai). Jeigu klaviatūroje jų nėra, kabutės, kaip ir kiti simboliai, turi savo kodą: nuspaudus klavišą Alt surenkamas atidaromųjų kabučių kodas 0132 arba uždaromųjų – 0147. Lietuviškos kabutės skiriasi nuo kitų kalbų kabučių, todėl nereikėtų jų painioti.
Antra, skiriasi ir brūkšnio bei brūkšnelio vartojimo reikšmės. Kada rašomas brūkšnelis? Brūkšnelis rašomas tarp tikrinių daiktavardžių: tarp dviejų savarankiškų to paties asmens pavardžių (Viktorija Daujotytė-Pakerienė), tarp pavardės ir slapyvardžio (Gabrielė Petkevičaitė-Bitė) ir kt. Tarp bendrinių daiktavardžių ir tarp būdvardžių brūkšnelio reikėtų vengti. Tarp bendrinių daiktavardžių jis rašomas tik tada, kai jungia du lygiaverčius daiktavardžius, reiškiančius vieno daikto ar reiškinio pavadinimą (skulptorius-architektas, spaustuvė-leidykla ir kt.).
Kitais atvejais brūkšnelis rašomas jungiant prie arabiškų skaitmenų antrąjį sudurtinio žodžio dėmenį (50-metis), prie arabiško skaitmens pridedant kelintinio skaitvardžio galūnę (1-a kategorija, 3-ioji simfonija), tarp numerius žyminčių skaitmenų ar raidžių grupių (Pylimo g. 7-4, 1D-56-(1Ab)). Brūkšnelis žymi ir išleistą žodžio dalį (moksleiviai (-ės), m-kla).
Nurodant laikotarpį įprasta tarp skaitmenų dėti ilgąjį brūkšnį: Atidengti XI–XII a. kultūriniai sluoksniai; Tvirtovę 1575–1589 m. pastatė LDK etmonas. Jis surenkamas nuspaudus klavišą Alt ir surinkus kodą 0150. Brūkšnys dedamas ir tada, kai norime sakinio dalis ar sakinio dėmenų santykius pabrėžti, išryškinti. Čia jis vartojamas kaip intonacinis ženklas ir gali atstoti kablelį arba būti kartu su kableliu: Joje moksleiviai supažindami su vienu iš seniausių amatų – puodininkyste; Jau šalnos baigiasi, žydės alyvos, – lakštingala negali nečiulbėti. Taigi būtina atkreipti dėmesį į tai, kad brūkšnys ir brūkšnelis yra dvi skirtingos kalbos išraiškos, intonavimo priemonės.
Dar norėtųsi priminti, kad tekstas iš tiesų gražiau atrodo, kai paisoma ir tarpelių vartojimo reikalavimų. Tarpas dedamas tarp vardo raidės ir pavardės (A. Puškinas, M. K. Čiurlionis), taip pat – tarp sutrumpinimų: ir t. t., t. y. ir kt.
ERROR: There is no book with ID test2

Skyrybos klaidos
Iš skyrybos klaidų reiktų paminėti lyginamųjų posakių vartojimo klaidas. Kableliais išskiriami lyginamieji posakiai, kurie eina po pažymimojo žodžio priedeliu arba aiškinamąja bei pridurtine sakinio dalimi: Vienas svarbiausių drobės, kaip tapybos pagrindo, trūkumas yra tas (…).
Aplinkybės reikšmės atspalvį turi ir todėl skiriami įvairūs (išplėsti ir neišplėsti, derinamieji ir nederinamieji) prieš įvardį einantys ir jam priklausantys pažyminiai: Reto audimo ir sudėtingos paviršiaus tekstūros, ji mažiau reaguoja į drėgmės svyravimus.
Dažnai daroma klaida, kai kableliais išskiriami modaliniai žodžiai: greičiausiai, tikriausiai, apskritai, paprastai, anaiptol.
Be reikalo skiriamos ir prielinksninės konstrukcijos (iš tikrųjų, iš principo, iš tiesų, iš viso) bei laiko prieveiksmiais einantys žodžiai, žodžių junginiai (visų pirma, pirmiausia). Tai – ne įterpiniai, todėl jų skirti kableliais nereikia: Greičiausiai ši tradicija atėjo iš Kinijos; Įvairius karolių kiekius maldoms skaičiuoti iš tikrųjų naudoja ir kitos religijos; Visų pirma reikia pasakyti (…).
Kablelis dedamas tarp apibendrinamojo žodžio ir po jo išskaičiuojamų aiškinamųjų sakinio dalių įterpus jungiamąjį žodį. Po pastarojo rašomas dvitaškis, jei išskaičiavimą norima pabrėžti, pvz.: Dubliavimo receptuose minimi įvairūs priedai, kaip antai: Venecijos terpentinas, Kanados balzamas, Elemi balzamas ir kt.; Musulmoniškus išveždavo į tokias šalis, kaip Persija, Turkija, Palestina

 

Atviri. Artimi. Įkvepiantys

Bendradarbiaukime

+370 5 2790918 labadiena@museums.lt

Arba užpildykite šią formą:

Į viršų