KARIŠKOS SUTARTINĖS BIRŽŲ TVIRTOVĖS RŪMŲ ERDVĖSE

Antanas SEIBUTIS

Biržų krašto muziejaus „Sėla“ Istorinių tyrimų skyrius

 

Puozuojame prie patrankos. R. Timuko nuotr. Tuoj ausis apkurins patrankos šūvis…
R. Timuko nuotr.

 

Rugsėjo 4 dieną Biržuose buvo paminėti tolimi Šiaurės karo įvykiai, turėję didelės ir tragiškos reikšmės kraštui ir miestui. 2004 m. sukanka 300 metų, kai Šiaurės karo metu, generolo A. Levenhaupto vadovaujama švedų kariuomenė užėmė ir sunaikino kunigaikščių Radvilų bastioninę tvirtovę.

 

Rikiuotėje – Rikloje dislokuoto mokomojo pulko kariai ir Rygos karo istorijos klubo nariai. R. Timuko nuotr.
Į Biržų tvirtovės teritoriją įžygiuoja XVIII a. ir XXI a. kariai. L. Kuncytės nuotrauka

Visi žino, kaip istorikai myli datas. Pila jas, reikia ar nereikia. O čia toks jubiliejus, „lygi“ ir graži data – 300 metų. Tai kaip čia jos nepaminėsi. Šiaip tai ypatingai, atrodo, nėra ko džiaugtis – visgi per karą 1704 m. buvo sugriauta Biržų tvirtovė, pats kraštas, nustekentas įvairių kariuomenių, ilgų karo metų tapo eiline Lietuvos provincija. Na, bet iš kiekvieno istorinio įvykio, fakto galime prisiminti ar atrasti ir gerų dalykų – prisiminti karius, gynusius savo kraštą, prisiminti kariškas tradicijas, susieti istorinius laikus su dabartiniais, prisiminti ir tolimų laikų priešus, dabar tapusius bendraeuropiečiais, prisiminti Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Švedijos, Saksonijos, Vokietijos istoriją.

1700–1721 m. vykęs Šiaurės karas, ypatingai jo pradžia, buvo gausi įvykių, susijusių su Biržais. 1701 m. vasario 26 d. Biržuose įvyko Lenkijos ir Lietuvos valdovo, Saksonijos kurfiursto Augusto II ir Rusijos caro Petro I susitikimas. Abu valdovai dvi savaites čia kūrė karo planus prieš Švediją, puotavo, rengė įvairias varžybas. Susitikimas pasibaigė Biržų sutartimi, numatytais kovos veiksmais prieš Švediją. Tačiau karo veiksmai sąjungininkams iš pradžių buvo nesėkmingi – skaudžių pralaimėjimų patyrė tiek rusų, tiek ir saksų kariuomenė.

2002 m. gegužę Kauno Vytauto Didžiojo karo, M.K.Čiurlionio dailės ir Biržų krašto muziejai buvo parengę bendrą ekspoziciją, skirtą pirmiesiems Šiaurės karo metams. Ekspozicija iš pradžių buvo Kaune, spalio – gruodžio mėnesiais – Biržų muziejuje. Biržuose ta proga įvyko mokslinė konferencija, joje pranešimus skaitė Kauno ir Biržų muziejininkai. Konferencijos dalyviai ir svečiai nuvyko į Pasvalio rajoną, kur netoli Saločių, prie Šakarnių kaimo,1703 m. švedų kariuomenė sutriuškino lietuvių ir rusų dalinius.

Šventėje dalyvavo Lietuvos didžiojo etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko kariai, pristatę karinę techniką ir ginkluotę, Kauno karo istorijos klubo nariai, kurie parodė XVIII a. ginkluotę, kariškas uniformas, Rygos karo istorijos klubas, vadovaujamas Vladimiro Nikiforovo.

Renginyje buvo sumanyta parodyti mūsų krašto dainavimo tradicijas. Senąsias karines dainas ir sutartines, rekrūtų ir tarpukario Lietuvos kariškas dainas šventėje atliko kolektyvai „Siaudela“ ir „Žemyna“, kurie ir pradėjo renginį.

Tuo metu, kai tvirtovės teritorijoje skambėjo senoviškos dainos, savivaldybės kieme organizavosi didelė kolona. Turbūt pirmą kartą nuo tarybinių laikų Biržuose įvyko iškilmingas paradas: per miestą į Biržų pilies teritoriją pražygiavo orkestras „Garsas“ su šokėjomis, Kauno ir Rygos karo istorijos klubų nariai, daugiau kaip 300 mokomojo pulko karių. Čia įvyko oficiali renginio dalis, minėjimas. Pagaliau pabūklo šūvis paskelbė šventės pradžią.

Šiaurės Lietuvos muzikos festivalis šventės rengėjams pateikė malonią dovaną – orkestro „Garsas“ koncertą. Po koncerto įspūdingą mūšį pademonstravo karo istorijos klubų nariai. Buvo visko: bažnyčių varpų skambėjimo, patrankų šūvių, trankių šautuvų salvių, pilies tilto puolimo ir didvyriško jo gynimo, „žuvusių“ ir „sužeistų“, tikro vaikų, patikėjusių gera aktorių vaidyba, verksmo ir komandos – „Žuvusieji, prašom stot, einam gerti alaus“ – viskas buvo tik žaidimas, primenantis mūsų krašto istoriją.

Daug vyko karų Lietuvoje ir Biržų krašte, daug krito karių – lietuvių ir, lenkų, rusų, ir vokiečių, švedų, ir kitų tautybių samdinių. Daug jų čia žuvo nuo kulkų, nuo šrapnelių, mirė nuo ligų ir sužeidimų. Kariams atminti katalikų ir evangelikų reformatų bažnyčiose įvyko iškilmingos mišios ir pamaldos. Esame dėkingi kunigams D.Tūbiui ir R.Mikalauskui už nuoširdų supratimą, už moralinę paramą, prisimenant mūsų kraštiečius karius, žuvusius įvairiuose karuose ir mūšiuose. Esame dėkingi ir buvusiam Lietuvos kariuomenės vadui generolui Jonui Kronkaičiui, į kurį muziejininkams teko kreiptis leidybos reikalais. Leidybos centras prie Krašto apsaugos ministerijos ir išspausdinto keletą plakatų, susijusių su Biržais, ir tvirtove: T.Makovskio graviūra, vaizduojanti Biržų miestą ir tvirtovę XVII a. pradžioje, švedų graviūra, vaizduojanti Biržų tvirtovės apsuptį 1704 m. ir plakatas su dabartiniais tvirtoves rūmais. Leidybos centre buvo išleistas ir lankstinukas „Biržai Šiaurės karo pradžioje“, kuriame pavaizduota karo pradžia, kiti istoriniai įvykiai – sutartys ir susitikimai, Biržų tvirtovės apsuptis, užėmimas ir sunaikinimas.

Istorinius įvykius galima prisiminti, įvairiai minėti: išleisti knygų, surengti konferencijų, galima surengti ir šventę, savotišką šou gerąją prasme. Tai Biržų muziejus ir bandė padaryti.

Atviri. Artimi. Įkvepiantys

Bendradarbiaukime

+370 5 2790918 labadiena@museums.lt

Arba užpildykite šią formą:

Į viršų