„SALIAMONO TURTAI“ – PALIKIMAS XXI AMŽIAUS LIETUVOS VALDOVŲ RŪMAMS

Audronė PETROŠEVIČIŪTĖ, tekstilės restauratorė

LDM Prano Gudyno restauravimo centras

Sieninis kilimas prieš restauravimą nuardžius lopus. Nuotrauka iš LDM Prano Gudyno restauravimo centro
Sieninio kilimo fragmentai. Nuotrauka iš LDM Prano Gudyno restauravimo centro

Šių metų LDM Prano Gudyno restauravimo centre restauruojamas sieninis kilimas „Saliamono turtai“, kadaise puošęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės reprezentacines menes. Po trijų su puse šimtečių šio puošnaus audinio „pavargę“ likučiai buvo labai atsargiai prikabinti prie drobės, o neišlikusoios vietos imituojamos siuvinėjimu: siūlas tiesiamas ant drobės, šalia kitas ir dar kitas, ir taip centimetras po centimetro.

1656 m. LDK pakancleris Kazimieras Leonas Sapiega, didikas ir mecenatas, užsakė ir įsigijo aštuonis puikius sieninius kilimus, vaizduojančius Šventajame Rašte aprašytas Izraelio karalių Saliamono ir Dovydo gyvenimo scenas. Tuomet valstybės magnatų kolekcijose puikavosi audinių serijos, išaustos geriausiose Europos dirbtuvėse pagal L. Kranacho, P. P. Rubenso, F.Sneiderso, kitų garsiausių dailininkų piešinius. Minėtoji serija buvo sukurta pagal P. P. Rubenso mokinio A. van Dipenbeko, dirbusio Šv. Luko tapytojų gildijoje, piešinius, o išausta apie 1640-1654m. Briuselyje, J. van Zeuneno dirbtuvėje.

1665 m. liepos 30 d. Varšuvoje Kazimieras Leonas Sapiega parašė ir patvirtino testamentą, kuriame taip buvo rašoma: „Saliamono kilimus, aštuonis vienetus, dovanoju Šv. Stanislovo bažnyčiai, kuri turi juos perduoti maloningajai Vilniaus kapitulai“. Po K. L. Sapiegos mirties kilimus saugojo jo giminaitis S.Pavlia, o 1666m. perdavė juos Vilniaus kapitulai.

Manyčiau reikia džiaugtis, kad po šitiek metų Vilniuje yra net trys šios serijos kilimai. 1955-1957 m. du iš jų „Dovydas ir Batšeba“ ir „Šventyklos pašventinimas“ buvo restauruoti (sutvirtinti miltų klijais) Ermitažo dirbtuvėse Leningrade. Dabar jie eksponuojami Senajame arsenale. O 1989 m. specialistai nustatė, kad Taikomosios dailės muziejuje (Vilniuje) saugotas kilimas (vadintas „Dovanos“) taip pat priklauso „Dovydo ir Saliamono istorijai“. Tai „Saliamono turtai“. Audinys buvo ypač blogos būklės, matyt, todėl taip ilgai ir nebuvo „atpažintas“. Nuspręsta, kad visi trys išlikę šios serijos kilimai papuoš atstatytus Valdovų rūmus.

Išlikę audiniai – vertikalaus stačiakampio formos monumentalios figūrinės kompozicijos (apie 350´340 cm). Audėjai sodrių spalvų vilnoniais ir šilkniais ataudais „nutapė“ prabangius interjerus, draperijas, peizažus ir net veikėjų charakterius. Daugybė atspalvių ir pustonių. Visus tris (veikiausiai ir visus aštuonis) rėmino identiški bordiūrai: amūrai, natūralaus dydžio gėlių puokštės, girliandos, susipinančios su architektūriniais ornamentais, kriauklėmis.

2001 m. kilimas „Saliamono turtai“, iki tol saugotas muziejaus saugyklose, buvo perduotas restauruoti į Prano Gudyno muziejinių vertybių restauravimo centrą. Jau minėjau, kad audinys buvo ypač blogos būklės – deformuotas, daugelyje vietų smulkiai susiraukšlėjęs, dėmėtas, nublukęs, daugybė skylių, grubiai suadytų vietų. Audinys buvo sulopytas kito gobeleno fragmentais. Paviršius pažeistas – daug kur nusitrynę, išbyrėję ataudai, nutrūkę metmenys. Neišliko apie 25-30 % kilimo, nėra apatinio ir viršutinio bordiūrų (jų vietoje prisiūtos kito audinio dalys). Prieš restauravimą buvo nuardyti 22 didesni ir daugybė mažų lopinėlių. Iki šiol kilimo aprašymuose minima tarp Saliamono turtų puikai įkomponuota atversta knyga – tai didžiausias iš lopų. Gali būti, kad tai kito tos pačios serijos kilimo detalė.

Kompozicijos kairiojoje dalyje vaizduojami atvykę pirkliai ir parplukdyti turtai. „Kartą per trejus metus Taršišo laivai parplaukdavo, atgabendami aukso, sidabro, dramblio kaulų, beždžionių ir povų“ (Šventasis Raštas 1 Kar. 10,22). Kol kas galima tik spėti, kad sunykusi dešinioji dalis vaizdavo turtus apžiūrintį Saliamoną – dešiniajame viršutiniame kampe matoma skeptro detalė. Užsienio muziejuose bei archyvuose ieškojome menotyrinės medžiagos, kuri padėtų atkurti prarastas kilimo vietas. Istorinės tekstilės specialistė iš Briuselio karališkojo dailės muziejaus pranešė apie jiems žinomus tos pačios serijos kilimus, tačiau dar nesužinojome, kas laiko tą skeptrą „Saliamono turtuose“.

Šiuo metu kilimas yra švarus, lengvai prikabintas prie lininės drobės ir restauruojamas: vietose, kur autentiško audinio nebėra, patiesiamas iš plonyčių vilnos gijų susuktas siūlas, šalia – jo lygiagrečiai – kitas, kitas ir dar kitas, maždaug 9-10 viename centimetre. Kas 0,5-1cm plonu siuvimo siūlu jie prikabinami prie drobės. Jei metenys išlikę, bet išbyrėję ataudai, jie tiesiog ištiesinami ir tinkančios spalvos siūlu tokiu pat tankumu pritvirtinami prie drobinio pagrindo. Pagal išlikusių kilimų piešinį jau išsiuvinėtas apatinis bordiūras ir restauruota maždaug ketvirtadalis audinio. Nežinomos kompozicijos dalys bus atkurtos tik tuomet, jei bus rastas piešinys. Jei nepavyks, trūkstamos vietos bus tiesiog padengtos neutralios spalvos siuvinejimu.

Centimetras po centimetro – Saliamono turtai vėl ims tviskėti.

Restauravimą remia Valdovų rūmų paramos fondas.

Autorės pastaba: Istorinė medžiaga iš Ievos Jedzinskaitės-Kuizinienės knygos „XVI-XVIII a. gobelenai Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje“ . 2000 m.

Atviri. Artimi. Įkvepiantys

Bendradarbiaukime

+370 5 2790918 labadiena@museums.lt

Arba užpildykite šią formą:

Į viršų