„LIETUVOS
MUZIEJAI“ 2005 m.
Nr. 1–2 /
Rytai–Vakarai
- RINKINIAI
- Iš Telšių praeities
-
- Dalia KARALIENĖ
- Žemaičių muziejaus „Alka“ Archeologijos
skyrius
-
|
Archeologiniai tyrinėjimai Telšių senamiestyje, Turgaus aikštėje,
2002 m. |
- Telšiai lyg Roma – stovi ant septynių kalvų, kartais sakoma
palyginimui. Tačiau tų kalvų ir aukštumėlių galima ir daugiau
suskaičiuoti – vos ne visą dešimtį. Savitas, kalvotas reljefas suformavo
savitą miesto veidą. Turtinga istoriniais įvykiais yra ir miesto
istorinė praeitis.
- Negausūs pavieniai archeologiniai radiniai – titnago dirbiniai,
akmens kirvukai – randami Masčio ežero pakrantėse, dabartinio Telšių
miesto ribose, liudija apie tai, jog žmonių čia gyventa jau neolite (4 –
2 tūkstantmetis).
- Žemaičių muziejaus „Alka“ Archeologijos skyriaus saugyklose atskirą
rinkinių dalį sudaro Telšių senamiesčio archeologiniai radiniai,
sukaupti per pastovius ir ilgalaikius archeologinius tyrinėjimus.
Minėtus rinkinius daugiausia sudaro pačių muziejaus archeologų atliktų
tyrinėjimų radiniai.
- Archeologinių žvalgomųjų tyrinėjimų pradžia Telšiuose – 1967 metai.
Tais metais, remontuojant požeminę telefono kabelio liniją, Kęstučio
gatvės pradžioje, šiaurinėje jos pusėje, po šaligatvio viduriu, maždaug
30 cm gylyje, buvo aptikti apardyti dviejų žmonių griaučiai. Tuometinio
Telšių muziejaus archeologo Vito Valatkos nuomone, šioje miesto vietoje
galėjo būti palaidotos 1710 m. maro aukos. Mirusieji palaidoti be
karstų, taip pat ir be įkapių. Viena medinė lenta buvusi paskubomis
užmesta ant mirusiųjų.
|
Karnizinis koklis. XVII a. pab.
|
- Archeologiniai žvalgomieji tyrinėjimai vyko ir vėlesniais metais.
1981 – 1983 m. Klaipėdos paminklų konservavimo instituto archeologų
grupė (vad. E. Paleckis) atliko Telšių miesto centrinės dalies
žvalgomuosius tyrinėjimus – žvalgė bernardinų vienuolyno teritoriją. Jų
metu buvo siekiama nustatyti miesto pirminio apgyvendinimo vietas bei
laiką. 1982 m. archeologiniai žvalgymai buvo atlikti 26-iose Telšių
centrinės dalies vietose. Tyrimai pradėti Turgaus aikštės pietinės pusės
gyvenamųjų namų kiemuose, po to tyrinėta šiaurinė dalis ir užbaigti
pietinėje miesto dalyje, netoli Masčio ežero. Ankstyviausi miesto
apgyvendinimo židiniai buvo rasti prakasimuose prie namo Turgaus
aikštėje Nr. 2 ir prie namo Luokės g. Nr.14. Čia kultūrinio sluoksnio
apatinė dalis datuota XVI a. pabaiga. XVII a. sluoksniai buvo rasti
Turgaus aikštės šiaurinėje dalyje, bei Kęstučio, Birutės ir Respublikos
gatvių susikirtimo zonoje. Kultūrinio sluoksnio storis kai kuriose
vietose siekė iki 2 – 2,8 metrų storio (aut. pastaba – kultūrinis
sluoksnis susidaro žmonėms ilgesnį laiką gyvenant vienoje kurioje nors
vietoje. Šis žemės sluoksnis daugiausia susidaro iš organinių ir
statybinių liekanų ).
- Nuo 1992 m. archeologinius tyrinėjimus Telšių senamiestyje nuolat
vykdė Žemaičių muziejaus „Alka“ archeologės. Žvalgomųjų tyrinėjimų metu
Šviesos gatvėje, prie namo Nr.3, rasta 88 vnt. radinių: puodų šukių,
stiklo šukių, kaltinių vinių, koklių fragmentų. Šie glazūruoti žalios ir
rudos spalvos glazūra, puošti reljefiniais augalinės ir geometrinės
puošybos motyvais. Kai kurie fragmentai buvo smarkiai apdegę. Surinkta
medžiaga datuota XVII – XIX a. laikotarpiu. 2001 m. atliekant
archeologinius žvalgymus prie urbanistinio paminklo – XIX a. vid.
mūrinės architektūros pastato, esančio Pašto g. 6 / Žalioji g. 12,
netikėtai buvo aptiktas palyginti gerai išsilaikęs, istoriškai vertingas
mūrinis skliautinis rūsys.
|
Vazoninis koklis. XV a.
|
- Senojo kultūrinio sluoksnio liekanų ir radinių – apdegusių puodų
šukių, datuotų XVI a., rasta prie namo Turgaus aikštėje Nr. 16 bei prie
pastato Kęstučio g. Nr.7. Negausių XVII a. keramikos radinių – puodų,
koklių fragmentų aptikta Kęstučio g. prie namo Nr. 13. Be to, prie
minėto pastato, statyto XIX a. II p., priklausiusio garsiai Goeldnerių
šeimai, rasti pirmosios Goeldnerių vaistinės Telšiuose, įkurtos XIX a.,
istorinių liekanų – vaistų stiklinių buteliukų, molinių indų fragmentų,
geležinis durų raktas ir kt. Laivų gatvės pietinėje dalyje, Respublikos
g. Nr. 39 ir Nr.11 bei Pirties gatvės pradžioje buvo rasta nemažai
buitinės keramikos iš XVII a. laikotarpio: puodų ir puodynių šukių,
koklių fragmentų. Respublikos gatvėje atlikti archeologiniai žvalgymai
dar kartą patvirtino duomenis apie gatvės formavimąsi (XVIII – XIX a.)
vakarų kryptimi.
- 1994 m. kartu su archeologe L. Valatkiene buvo atlikti sklypo
Turgaus aikštėje Nr. 22 archeologiniai tyrinėjimai. Svarbiausia tai, kad
šioje senamiesčio vietoje buvo aptikta miesto kūrimosi pėdsakų. Tirtas
sklypas yra Masčio ežero šiaurinėje pusėje, dviejų gatvių – Turgaus
aikštės ir Laivų gatvės – sandūroje.
- Archeologo Jono Genio duomenimis, XVI a. Telšių senamiestį sudarė
dvi gyvenvietės (rytinė ir vakarinė), kurias skyrė iš šiaurės rytų pusės
į Masčio ežerą tekėjęs Telšos upelis. Rytinėje senamiesčio gyvenvietėje
jau XV a. stovėjęs valstybinis dvaras, 1536 m. ant kalvos buvo pastatyta
parapinė bažnyčia ir klebonija. Tirtas sklypas buvo minėtos rytinės
gyvenvietės centrinėje dalyje. 1994 m. buvo ištirtas 84 kv. m dydžio
žemės plotas. Viršutiniai žemės sluoksniai buvo sumaišyti, o giliau
esančiuose rasti 3 senovinės gyvenvietės įrenginiai: du židiniai ir
šulinėlis.
- Židiniai buvo įrengti 1,10 – 1,30 m gylyje, grunte (smėlyje)
iškastose dubens dugno formos duobėse. Jų įrengimo konstrukcija panaši –
abejuose židiniuose yra plūkto molio pėdsakų, jų dugne buvo keletas
akmenų. Židinių duobių skersmuo 1,30 – 1,60 m. Įdomu tai, jog židiniuose
buvo rasta po molinį žiestą puodą. Viename židinyje puodas buvo juodos
spalvos, apdegęs, puoštas banguotos linijos ornamentu. Kitame židinyje
puodas buvo rusvos spalvos, labiau pūstais šonais, jame buvo anglių.
Puodai datuojami XIV – XV amžiumi. Trečiasis įrenginys – nedidelis
šulinėlis, buvęs antrojo židinio pakraštyje. Jis buvo iškastas iki 1,70
m gylio, iki šaltiniuoto molio–smėlio grunto. Šulinėlio angos skersmuo
80 cm. Jokių papildomų konstrukcijų nepastebėta.
|
Medinis senosios kanalizacijos latakas. XIX a.
|
- Tiriant sklypą, surinkta 1600 vnt. XIV – XX a. radinių. Gausiausią
radinių dalį sudaro keramika – puodų, kitų indų, koklių šukės.
Būdingesni puodų puošybos elementai – banguotos linijos ornamentas arba
tiesių linijų ornamentika. Daugiausia rasta neglazūruotų puodų šukių,
rasta daug koklių fragmentų. Jie neglazūruoti, puodyniniai, vazoniniai,
aukšti, apskritais dugneliais, į viršų platėjantys, anga keturkampė,
sužnybtais kampais. Tokie kokliai datuojami XV amžiumi.
- Turgaus aikštės teritorija – viena seniausių Telšių senamiesčio
vietų. Pastaraisiais metais ši senamiesčio vieta buvo daugiausia
tyrinėta. 2002 – 2003 m. Žemaičių „Alkos“ muziejaus archeologinė grupė
atliko archeologinius sklypo tyrinėjimus, Turgaus aikštėje prie 23 namo,
miesto skvere, šalia buvusio „Džiugo“ kino teatro, prekybos centro „Maxima“
statybų vietoje. Buvo ištirtas 532 kv m žemės plotas. Kultūrinio
sluoksnio storis nuo 30 cm pietinėje sklypo dalyje iki 3 m šiaurinėje.
Aptikta keletas XIX – XX a. statinių liekanų – gyvenamųjų namų pamatų,
ūkinių pastatų liekanų, kurių dauguma suniokota gaisrų. Tiriamoje
senamiesčio teritorijoje rasta keletas XIX a. – XX a. pr. medinių latakų
(lietaus vandeniui ir kitoms nuotėkoms). Jie atidengti 0,50 – 2,90 m
gylyje. Rasta XIX a. pab. – XX a. I p. grindinių fragmentų. Ne vienoje
tiriamo sklypo vietoje buvo aptinkta netvarkingai sumestų akmenų, matyt,
naudotų drėgnoms vietoms sausinti. Dalis akmenų bei plytgalių šiam
tikslui panaudoti iš anksčiau buvusių sudegusių pastatų. Drėgnesnėse
vietose žemė dar buvo sausinta skiedromis ir lentgaliais. Pastebėta, kad
medinių pastatų rąstai kampuose guldyti ant akmenų. Rąstai – spygliuočių
ir lapuočių medžių, smarkiai aptrūniję ir vietomis smarkiai apdegę. Kad
tyrinėtame plote būta medinių pastatų, kurie buvo atstatinėjami jau
anksčiau sudegusių statinių vietose, liudija kai kur rasti gausūs
degėsiai, pelenų liekanos, molio tinko gabalėliai.
|
Puodas. XIV–XV a.
|
- Apie gyvenusių žmonių buitį byloja rasti: amatų reikmenys, darbo
įrankių fragmentai, statybinės ir buitinės keramikos dirbiniai, langų
stiklų, butelių, porceliano ir fajanso indų šukės. Didžiausią radinių
dalį sudaro keramika. Ypač daug rasta XVI – XVII a. vietinės gamybos
puodyninių, vazoninių koklių fragmentų. Rasti puodyniniai kokliai
neglazūruoti, kvadratine anga, kampai kiek suapvalinti. Vazoniniai
kokliai iš vidaus glazūruoti žalia glazūra, apskritu kakleliu, viršaus
anga išplatinta, kvadratinė. Iš statybinės keramikos pavyzdžių
daugiausia rasta raudonų plytų ir čerpių fragmentų. Dekoratyvinei
keramikai priskirtini gausiūs plokštiniai ir karniziniai kokliai.
- Tarp gausybės buitinės keramikos dirbinių aptikta redukcinėje ir
oksidacinėje aplinkoje išdegtų puodų, puodynių fragmentų. Nemažai
glazūruotų indų: puodų, ąsočių, dubenėlių, lėkščių, taurelių fragmentų.
Radiniai datuojami XVI a. – XX a. laikotarpiu. Be to, nemažai surinkta
ir XX a. pradžios bei tarpukario metų buities indų.
- Tyrinėjimų medžiaga byloja, jog ši senamiesčio dalis buvo užstatyta
ir apgyventa nuo XVIIa., nors archeologinių radinių rasta datuojamų ir
XVI amžiumi.
- Be „Alkos“ muziejaus archeologų tyrinėjimų, žvalgymus ir tyrinėjimus
įvairiose Telšių senamiesčio vietose atliko ir archeologai Jonas Genys,
Algimantas Merkevičius, Jonas Stankus, Arūnas Strazdas, Linas
Kvizikevičius, Bronius Dakanis, Renaldas Augustinavičius, Virginija
Ostašenkovienė ir kiti.
|
- Stiklinis butelis. XVIII a. pab. – XIX a. pr.
Rastas Telšės gatvėje.
|
- Sistemingi archeologiniai tyrinėjimai padeda nustatyti Telšių miesto
branduolį – senojo miesto vietą. Tai Insulos kalva ir jos rytinė papėdė,
Respublikos gatvės šiaurės rytų dalis, Pirties gatvės šiaurės vakarų
dalis, Kęstučio gatvė, Kęstučio ir Birutės gatvių sankryža, Turgaus
aikštė ir jos prieigos, Vilniaus kalnelis, Daukanto, Šviesos, Luokės
gatvių pradžia, Laivų gatvė.
- Įdomūs Telšių dvarvietės (XVII a. – XVIII a pr.) radiniai, randami
Masčio ežero pakrantėje, prie „Alkos“ muziejaus. Buvęs puošnus
karališkasis dvaras sudegė per Šiaurės karą, 1702 – 1710 m. Telšiuose
šeimininkaujant švedų kariuomenei. Šioje vietoje (tarp ežero ir
Muziejaus gatvės) žemėje randama molinių indų šukių, labai puošnių
glazūruotų koklių fragmentų, pinigėlių, senovinių geležinių, kaltinių
vinių ir kt. Šiuos radinius, kaip ir daugumą kitų straipsnyje minimų,
galima pamatyti „Alkos“ muziejuje šiuo metu veikiančioje parodoje
„Šimtmečiuose dingę senieji Telšiai“.
- Iliustracijų sąrašas
-
-
|