<<< Į pradžią >>>   <<<English >>>    

„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2004 m. Nr. 4

IN MEMORIAM

Steponas Antanavičius (1932–2004)

Steponas Antanavičius2004 metų gruodžio 15 dieną mirė žymiausias visų laikų Molėtų kraštotyrininkas Steponas Antanavičius. Negailestinga liga netikėtai išplėšė šį žmogų iš Molėtų krašto muziejaus darbuotojų kolektyvo, iš šeimos. Nuo 1991 metų iki paskutinės gyvenimo dienos Steponas Antanavičius darbavosi Molėtų krašto muziejaus labui. Kruopštus istorijos faktų rinkimas ir mokslinis tyrinėjimas buvo pagrindinis ir svarbiausias S. Antanavičiaus gyvenimo hobis ir darbas, nuviliojęs šį žmogų iš buvusios pirmosios ir vienintelės darbovietės - „Vilnies“ (anksčiau vadinosi „Pirmyn“) laikraščio redakcijos. Iš tiesų didžiąją savo gyvenimo dalį velionis atidavė žurnalisto darbui: nuo 1961 metų, kai baigęs Vilniaus valstybinio universiteto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą, kartu su jauna žmona žurnaliste gavo paskyrimą į Molėtų laikraščio redakciją. Molėtuose gimė du Antanavičių sūnūs, Molėtuose dirbta visą likusį gyvenimą.
Sunku būtų suskaičiuoti visus S. Antanavičiaus parašytus straipsnius, bet žinoma, kad skaičius būtų įspūdingas, ir dauguma jų apie rajono praeitį parašyti nepriekaištinga literatūrine kalba, pateikiant daugybę patikrintų faktų, vartojant mažai asmeninių epitetų, vos juntamai apgailestaujant, kad dabar jau to nėra ir mažai kam aktualu, kad buvo. Mažai dabar yra žmonių, kuriems nežinomi istorijos faktai būtų didžiausia įdomybė, kurie su tokiu, anot paties Stepono, lyg užkietėjusio kortų lošėjo ar kolekcininko azartu ieškotų ir nerimtų.
Daugybę temų tyrinėjo S. Antanavičius: išnykusius kaimus, rajono švietimo praeitį, demarkacinės sienos su Lenkija istoriją, vietovardžius, Armijos krajovos padarinius, senųjų visuomeninių organizacijų - šaulių, skautų, pavasarininkų - veiklą. Parašė Inturkės, Joniškio, Dubingių seniūnijų istorijas, surinko daugybę atskirų istorijos faktų. Liko daugybė S. Antanavičiaus rankraščių, nepaprastai tvarkingų, be jokių braukymų, taisymų ar nebaigtų sakinių, daugybė išrašų iš archyvinių dokumentų, kuriuos irgi ne kiekvienas sugeba perskaityti, paties išverstų iš lenkų ar senosios slavų kalbos, susistemintų pagal temas. Liko nepabaigta ir S. Antanavičiaus reikšmingiausių straipsnių knyga „Molėtų krašte“, kurią labai energingai ir atidžiai paskutinėmis savo gyvenimo dienomis jis pats rengė. Ir liko pavyzdys didelio, sąžiningo žmogaus, kuris labai daug žinojo, šalia kurio visi jautėmės daugiau žiną.

Molėtų krašto muziejaus direktorė Viktorija Kazlienė

© Lietuvos muziejų asociacija
© Lietuvos dailės muziejus
  Tinklalapis atnaujintas 2005.05.31