Steponas
Antanavičius (1932–2004)
2004 metų gruodžio 15 dieną mirė žymiausias visų
laikų Molėtų kraštotyrininkas Steponas Antanavičius. Negailestinga
liga netikėtai išplėšė šį žmogų iš Molėtų krašto muziejaus darbuotojų
kolektyvo, iš šeimos. Nuo 1991 metų iki paskutinės gyvenimo dienos
Steponas Antanavičius darbavosi Molėtų krašto muziejaus labui.
Kruopštus istorijos faktų rinkimas ir mokslinis tyrinėjimas buvo
pagrindinis ir svarbiausias S. Antanavičiaus gyvenimo hobis ir darbas,
nuviliojęs šį žmogų iš buvusios
pirmosios ir vienintelės darbovietės - „Vilnies“ (anksčiau vadinosi
„Pirmyn“) laikraščio redakcijos.
Iš tiesų didžiąją savo gyvenimo dalį velionis atidavė žurnalisto
darbui: nuo 1961 metų, kai baigęs Vilniaus valstybinio universiteto
Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą, kartu su jauna žmona
žurnaliste gavo paskyrimą į Molėtų laikraščio redakciją.
Molėtuose gimė du Antanavičių sūnūs, Molėtuose dirbta visą
likusį gyvenimą.
Sunku būtų suskaičiuoti visus S. Antanavičiaus
parašytus straipsnius, bet žinoma, kad skaičius
būtų įspūdingas, ir dauguma jų apie rajono praeitį parašyti
nepriekaištinga literatūrine kalba, pateikiant daugybę patikrintų
faktų, vartojant mažai asmeninių epitetų, vos juntamai
apgailestaujant, kad dabar jau to nėra ir mažai kam aktualu, kad buvo.
Mažai dabar yra žmonių, kuriems nežinomi istorijos faktai būtų
didžiausia įdomybė, kurie su tokiu, anot paties Stepono, lyg
užkietėjusio kortų lošėjo ar kolekcininko azartu ieškotų ir nerimtų.
Daugybę temų tyrinėjo S.
Antanavičius: išnykusius kaimus, rajono švietimo praeitį, demarkacinės
sienos su Lenkija istoriją, vietovardžius, Armijos krajovos
padarinius, senųjų visuomeninių organizacijų - šaulių, skautų,
pavasarininkų - veiklą. Parašė Inturkės, Joniškio, Dubingių seniūnijų
istorijas, surinko daugybę atskirų istorijos faktų. Liko daugybė S.
Antanavičiaus rankraščių,
nepaprastai tvarkingų, be jokių braukymų, taisymų ar nebaigtų sakinių,
daugybė išrašų iš archyvinių dokumentų, kuriuos irgi ne kiekvienas
sugeba perskaityti, paties išverstų iš lenkų ar senosios slavų kalbos,
susistemintų pagal temas. Liko nepabaigta ir S. Antanavičiaus
reikšmingiausių straipsnių knyga „Molėtų krašte“, kurią labai
energingai ir atidžiai paskutinėmis savo gyvenimo dienomis jis pats
rengė. Ir liko pavyzdys didelio, sąžiningo žmogaus, kuris labai daug
žinojo, šalia kurio visi jautėmės daugiau žiną.
Molėtų krašto muziejaus direktorė Viktorija
Kazlienė