LIETUVOS MUZIEJŲ RINKINIAI. NR. 4
MEDININKŲ
PILIS. NŪDIENOS PROBLEMOS IR AKTUALIJOS
Donatas Žukauskas
Trakų istorijos muziejus
Medininkų pilis (Vilniaus raj.) yra viena
ankstyviausių pilių Lietuvoje. Nuo 2004 m. vasario 20 d. LR kultūros
ministrės įsakymu Trakų istorijos muziejus (TIM) įpareigotas valdyti ir
naudoti kultūros paminklą – Medininkų pilį. Šiuo metu ruošiantis
tvarkyti Medininkų pilį susiduriama su keliomis problemomis. Viena
svarbiausių yra šio kultūros paminklo atstatymo ir išsaugojimo problema.
Paminklą atstatant iškyla autentiškumo klausimas. Svarbus uždavinys
konservuojant ir restauruojant sukurti tinkamą objekto apsaugą1.
Kita problema - galimybė pilį pritaikyti muziejinėms funkcijoms bei
paversti kultūros turizmo centru.
Pranešimo tikslas - pristatyti Medininkų pilies viziją, pateikti šio
paminklo atstatymo ir pritaikymo muziejinėms funkcijoms modelį. Keliami
šie uždaviniai: 1) remiantis archeologiniais, architektūriniais
duomenimis, išanalizuoti kai kurias pilies atstatymo, išsaugant objekto
autentiškumą, problemas; 2) aptarti Medininkų pilies atstatymo ir virsmo
kultūros turizmo centru klausimą.
Medininkų pilies atstatymo ir pritaikymo muziejinei paskirčiai idėja
kilo prieš kelis dešimtmečius. Visuomenės poreikis išsaugoti minimą
kultūros paminklą pribrendo dar XX a. 6 dešimtmečio pabaigoje. Dėl
įvairių priežasčių ir aplinkybių realizuoti šią idėją buvo pakankamai
sudėtinga. 1993 m. Paminklų restauravimo institutas nutarė vadovautis
prof. Jono Glemžos ir Mildos Mikulionytės pasiūlyta Medininkų pilies
atstatymo koncepcija. Šioji Medininkų pilies išsaugojimo paminklotvarkos
darbų koncepcija rėmėsi pilies pagrindinio bokšto-donžono su rytinės ir
šiaurinės sienos šaudymo galerijos fragmentais atstatymu2.
Siūlyta rekonstruotą donžoną paskirti muziejinei funkcijai. TIM,
Medininkų pilies valdytojui, tokių darbų koncepcija buvo priimtina3.
Tapo svarbu įžvelgti pakitusį arba vis dar besikeičiantį visuomenės
požiūrį į kultūros paveldo panaudojimą4.
Todėl TIM, atsižvelgęs į visuomenės požiūrio modernėjimą, suformavo
sampratą, siūlančią Medininkų pilį ne tik pritaikyti muziejinei
paskirčiai, bet ir paversti ją kultūros turizmo centru.
Šiuo metu tapo svarbu pristatyti visuomenei tolesnius šio archeologinio,
architektūrinio objekto tyrimus, ateities viziją (1 pav.).
Pagrindinis Medininkų pilies akcentas yra šiaurės rytų bokštas-donžonas
(2 pav.). Todėl atstatant pilį ypatingas dėmesys turi būti skiriamas
šiam bokštui. Archeologiniai bei architektūriniai tyrimai sudarė
solidžią donžono atstatymui reikalingą duomenų bazę5.
Turime paskelbtų donžono rekonstrukcijų, retrospektyvų (3 pav., 4 pav.).
Donžonas iš dalies jau rekonstruotas, todėl verta aptarti neseniai
iškilusį klausimą dėl donžono patalpų įrengimo ir panaudojimo. Minimame
šiaurės rytų bokšte archeologinių tyrimų metu buvo rasta įdomių radinių
– tapybos ant sienos tinko6.
Figūrinės tapybos fragmentai datuojami XIV a. Turime minimalių duomenų
apie donžono kai kurių patalpų puošybą.
Planuojama atstatyti penkis donžono aukštus bei apžvalgos aikštelę
viršuje. Turėtų būti įrengtos keturios ekspozicinės ir viena
reprezentacinė salės. Iš ketvirtojo donžono aukšto per trečiąjį buvo
galima patekti į šaulių galerijas rytinės sienos pusėje. Numatoma
rekonstruoti dalį jų prie rytinės ir šiaurinės bei pietinės pilies
sienų.
Vakarinis bokštas kelia daugiau problemų. Remiantis išlikusių pamatų,
sienų matmenimis, galima daryti išvadą, kad vakarinis bokštas buvo
dviejų aukštų. Be to, žinomi išlikusioje vartų angos dalyje apdailos
plytų dydžiai, kurie analogiški rytinių vartų plytų dydžiams. Pasak
archeologinius tyrinėjimus atlikusio K. Meko, šoninės bokšto nišos buvo
perdengtos skliautais, kurie rėmėsi į piliastrus7.
Taigi archeologinių duomenų objektyvus įvertinimas bei palyginamoji
architektūrinė vakarinio ir rytinio bokšto analizė suteikia žinių,
reikalingų atstatant bokštus. Minėtame bokšte ketinama įrengti kasos,
kontrolės, gidų bei apsaugos patalpas.
Planuojama, jog pietinis bokštas bus keturių aukštų. Jame suprojektuotos
patalpos sandėliavimui. Pietinis bokštas, skirtingai nei rytų ar vakarų
bokštai, pastatytas sienos išorėje ir jo paskirtis buvo ginti ne tik
vartus, prie jų buvusį pakeliamą tiltą, bet ir pačią sieną. Trijose
pirmojo aukšto sienose buvo įrengtos šaudymo angos. Pietinis bokštas
statytas vėliau nei pati pilis, pirmojo aukšto sienos nėra prijungtos
prie pilies pagrindinės pietinės sienos, o tik prišlietos. Jis statytas
ant tuometinio žemės paviršiaus, neįgilinant pamatinės dalies giliau į
žemę. Bokštas turėjo būti 9 m ilgio ir 8,5 m pločio8.
Bokštas buvo ne daugiau kaip keturių medinėmis sijomis perdengtų aukštų,
kuriuos jungė mediniai laiptai. Taigi galima sukurti pietinio bokšto
rekonstrukcinį projektą.
Rytinio bokšto nemaža dalis išlikusi, todėl siekiant jį atstatyti kyla
mažiausiai abejonių. Jau yra rekonstruota 2,5 m pločio ir 2,9 m aukščio
smailiaarkė žemutinių vartų anga bei dalis bokšto. Bokštas buvo dviejų
aukštų. Antrasis bokšto aukštas turėjo pakeliamuosius vartų mechanizmus.
Rytiniame bokšte analogiškai kaip ir vakariniame numatomas vartų, grotų
įrengimas. Planuojama šiame bokšte įrengti suvenyrų parduotuvę.
Medininkų pilyje yra aukštutiniai vartai pietinėje bei šiaurinėje pilies
dalyje (5 pav.). Pietinėje sienoje esantys aukštutiniai vartai turėtų
būti rekonstruoti, per juos, per fosas būtų galima patekti į pilies
kiemą ir atvirkščiai. Kiek kitaip muziejus planuoja panaudoti šiaurinius
vartus, čia žadama įrengti grotas.
Be abejo, minėtų statinių patalpų nepakaks, kad Medininkų pilis
efektyviai funkcionuotų, todėl numatoma renovuoti administracinį
pastatą. Jame bus įrengtos muziejininkams skirtos patalpos. Šalia
planuojama pastatyti muziejaus reikmėms skirtą ūkinį pastatą, kitus
reikalingus statinius.
Didaktinės, edukacinės ar poilsio priemonės (populiarios „gyvosios
archeologijos dienos“, viduramžių šventės), skirtos visuomenei, yra
svarbios ir būtinos. Medininkų pilies kieme numatoma pastatyti
viduramžių amatų miestelį su atskirais pastatais, planuojama įrengti
kalvio, puodžiaus, juvelyro, stikliaus, odininko, ginklų dirbtuves.
Viduramžių amatų bei eksperimentinė archeologija taptų prieinama visiems
muziejaus lankytojams. Be to, ketinama įrengti kultūriniams renginiams
skirtą sceną.
TIM numato įgyvendinti ne tik minėtus darbus. Reikalingas ir paminklo
apsauginės zonos sutvarkymas. Atlikus minėtus darbus, numatoma įrengti
pilies apšvietimo sistemą. Komunikacijų įrengimui, pastatų statymui
reikalingi nauji archeologiniai tyrinėjimai. Šie tyrimai būtų vienas
pirmųjų pilies tvarkymo ir pritaikymo muziejinėms funkcijoms darbų
etapų.
Kaip teigia dr. Rasa Čepaitienė, visuomeniniai interesai ir masinio
turizmo plėtra turėtų paskatinti diskusijas dėl aktyvesnės archeologinių
vietovių panaudos9.
Pranešime pateikta vizija pagrindžia nuomonę, kad muziejus kaip
valstybinė institucija turi ne tik kaupti, saugoti, dokumentuoti
įvairias kilnojamas kultūros vertybes, bet ir prižiūrėti istorinius
pastatus. Svarbu suteikti muziejaus lankytojui, turistui galimybę
pažinti architektūros paminklą, šalies istoriją. Medininkų pilies
atstatymas yra viena geriausių ir efektyviausių priemonių pažinti
Lietuvos istoriją. Su šia nuomone sutinka ir doc. dr. Albinas
Kuncevičius, teigdamas, kad muziejaus įrengimas yra geriausias pilių
panaudojimo būdas10.
Pateiktas teorinis Medininkų pilies pritaikymo muziejinei paskirčiai
modelis suformuoja šias pagrindines veiklos kryptis: paminklo apsauga,
priežiūra, visuomenės švietimo ir edukacinių programų rengimas bei
įgyvendinimas. Apibendrinant galima daryti išvadą, kad ankstesnių darbų
tęstinumas bei naujų idėjų realizavimas siekia vieno tikslo - pilies
išsaugojimo, paminklo panaudojimo, įrengiant jame muziejaus padalinį.
Atlikus minėto paminklo rekonstrukciją ir garantuojant apsaugą bei
priežiūrą, atsiras puiki galimybė suteikti jam ir kultūros turizmo
centro statusą.
Nuorodos
1
Mikulionis S. Gynybinės architektūros paminklų konservavimas ir
restauravimas // Muziejai ir paminklai. Vilnius, 1968 gruodis. P. 104,
111.
2
Glemža J. Medininkų pilis, jos išsaugojimo ir atkūrimo darbai //
Technikos žodis. Čikaga, 1995. Nr. 1. P. 25.
3
Senulienė I. Medininkų pilis jau turi šeimininką // Lietuvos muziejai.
Pilys, rūmai, dvarai, sodybos. Vilnius, 2004. Nr. 1. P. 14.
4
Čepaitienė R. Nuo Indianos Džons iki Laros Kroft arba kintantis
archeologijos vaidmuo dabarties pasaulyje // Miestų praeitis. Vilnius,
2004. Nr. 1. P. 7-41; Gardauskienė G. Ar Medininkų pilis užburta? //
Vilniaus žinios, 2002 m. kovo 22 d. P. 13; Glemža J. R. Nekilnojamojo
kultūros paveldo apsauga ir tvarkymas. Vilnius, 2002. P. 79.
5
Mekas K. Medininkų pilies 1963 m. archeologinių tyrimų ataskaita.
Vilnius, 1963. KPCA. F. 5. A. 3. Nr. 76; Aleliūnas G. Medininkų pilies
(Vilniaus raj.) archeologinių tyrimų 1993 m. ataskaita. T. 1-2. LIIR. F.
1. Nr. 2159, 2160; Mekas K. Medininkai // Mokslas ir gyvenimas. 1964.
Nr. 11. P. 30-31; Glemža J. Medininkai castle // Castella Maris Baltici.
Vilnius, 2004. Nr. 6. P. 94; Mikulionis S. Vakarų Europos ir Bizantijos
architektūros tradicijos XIII-XIV a. Lietuvoje // Technikos žodis.
Čikaga, 1995. Nr. 1. P. 11; Urbanavičius V. Tęsiasi Medininkų pilies
tyrimai // Technikos žodis. Čikaga, 1995. Nr. 1. P. 21-22.
6
Aleliūnas G. Medininkų pilies (Vilniaus raj.) archeologinių tyrimų 1993
m. ataskaita. T. 1-2. LIIR. F. 1. Nr. 2159.
7
Mekas K. Medininkų pilies 1962 m. archeologinių tyrimų ataskaita.
Vilnius, 1962. KPCA. F. 5. A. 3. Nr. 74.
8
Urbanavičius V. Tęsiasi Medininkų pilies tyrimai // Technikos žodis.
Čikaga, 1995. Nr. 1. P. 21-22.
9
Čepaitienė R. Nuo Indianos Džons iki Laros Kroft arba kintantis
archeologijos vaidmuo dabarties pasaulyje // Miestų praeitis. Vilnius,
2004. Nr. 1. P. 7-41.
10
Kuncevičius A. Lietuvos pilys ir jų panaudojimo kultūriniam turizmui
galimybės // Lietuvos muziejai. Pilys, rūmai, dvarai, sodyba. Vilnius,
2004, Nr. 1. P. 8.
|