PILIŲ TYRIMO CENTRO „LIETUVOS PILYS“ RESTAURATORIŲ DARBAI

 
Aldona SKUČIENĖ, Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys” Restauravimo skyrius

 

1 pav. Odinė pirštinė. XIV-XV a. V.Abramausko nuotr.
2 pav. Enkolpijonas. Vario lydinys, emalis. V. Abramausko nuotr.

3 pav. Herbinis koklis. XVII a. II p. V. Abramausko nuotr.
4 pav. Pakabinama spyna su raktu. Geležies-vario-geležies paketinė medžiaga. XVI-XVII a. V. Abramausko nuotr.

5 pav. Kibiras. Vario lydinys su danga. XIV a. pab. V. Abramausko nuotr.

Pilių tyrimo centro Restauravimo skyrius yra viena jauniausių restauravimo laboratorijų. Jis įkurtas 1993 m. Pradžioje pagrindinis uždavinys buvo operatyviai sutvarkyti Vilniaus pilių teritorijoje iškastus odos ir medžio dirbinius. Vertingesni radiniai buvo konservuojami Lietuvos dailės muziejaus P. Gudyno muziejinių vertybių restauravimo centre, tačiau iškasamų radinių kiekis kasmet augo.
Todėl tuometinio Pilių tyrimo centro direktoriaus Vytauto Urbanavičiaus iniciatyva buvo nuspręsta įkurti Restauravimo skyrių, kuriame būtų atliekamas ne tik pirminis radinių lauko konservavimas. Tam tikslui reikėjo tinkamai parengtų restauravimo specialistų. Pirmieji restauratoriai stažavo LDM P. Gudyno muziejinių vertybių restauravimo centre. Įgiję kvalifikacines kategorijas, jie jau patys vadovauja būsimų restauratorių darbams. Šiuo metu skyriuje dirba 7 restauratoriai: 2 restauratoriai turi po 2, o vienas net 3 skirtingas kvalifikacines kategorijas. Be to, visi restauratoriai siekia aukštesnių kvalifikacinių kategorijų.
Neskaitant pirminio visų tik iškastų radinių konservavimo, skyriuje konservuojami ir restauruojami vertingesni XIV-XVII a. archeologiniai metalo, medžio, odos radiniai, keramikos dirbiniai. Tuo būdu radiniai restauruojami greičiau, negu tai būtų atlikta kitoje restauravimo įmonėje, nes dėl didelių tų įmonių darbų apimčių tektų gana ilgai laukti.
Iš didelio kiekio iškastų radinių konservuojami ir restauruojami unikalūs dirbiniai ir tokie, kurie galėtų sudaryti kolekcijas. Iš daugiau kaip 2000 vnt. konservuotų archeologinio metalo radinių jau sudaryta keletas kolekcijų.
● Raktų ir spynų kolekciją. Ją sudaro per 20 įvairaus dydžio ir formų spynų (cilindrinės, trikampės, vienintelė XV a. apvalios formos pakabinama spynelė, kurios viduje buvo rastas užlūžęs graižtinis raktas). Konservuota ir pakabinama spynelė kartu su įstrigusiu joje raktu. Be šių spynose rastų raktų, kolekcijoje yra dar apie 40 įvairių raktų.
● Buitinės paskirties dirbiniai – šaukštai, šakutės, žirklės, peiliai, replės riešutams gliaudyti, ausų krapštukai. Pilyje rastas ir konservuotas kol kas vienintelis XIV a. varinis, iš abiejų pusių alavuotas, kibiras.
● Karinės atributikos radiniai (krūtinšarviai ir alkūnšarviai, daugiau kaip 100 įvairių šarvų plokštelių, sviediniai, kovos kirviai ir peiliai, per 300 ietigalių ir strėlių antgalių). Vienas krūtinšarvis puoštas vario lydinio kniedėmis. Įdomu pažymėti, kad 200 antgalių iškasta vienoje vietoje. Tai – antra pagal dydį Lietuvoje antgalių, rastų vienoje vietoje, kolekcija.
● Radiniai, susiję su amatais. Šalia tradicinių kirvių, kastuvų apkalų rasti ir konservuoti plaktukas su replėmis vinims traukti, peilis odai pjauti, noragai, mažas lygintuvas, įvairaus dydžio adatos ir smeigtukai.
● Dirbiniai, susiję su žirgais – pasagos, balnakilpės, šukos arkliams šukuoti, įvairūs pentinai (vienas jų paauksuotas).
● Juvelyriniai spalvotų ir tauriųjų metalų dirbiniai: sidabriniai paauksuoti žiedai ir auskarai, auksiniai auskarai ir žiedai su brangakmeniais, puošti baltu ir spalvotu emaliu, viename jų įspaustas meistro ženklas. Labai originalus bronzinis paauksuotas apkalas su liūto galva. Kitas apkalas puoštas paauksuotu liūto atvaizdu žalio emalio fone. Restauruoti signetiniai žiedai, žiedai su iškiliu geometriniu augaliniu ornamentu išplatintoje žiedo dalyje , lieti iš alavo-švino lydinių. Šie žiedai buvo gaminami vietos juvelyrų. Tai patvirtina rasti įvairūs juvelyro įrankiai – pincetai, dildelės, specialūs peiliukai, žiedų liejimo formelės, kurių profiliai atitinka aukščiau minėtų žiedų išplatintų dalių reljefus, auksu ir variu apvarvėję tigliai brangiųjų metalų lydiniams ruošti. Unikalus radinys – enkolpijonas su emaliu, kurio viduje rasta išlikusi relikvija (šilkinis audinukas). Įvairių spėlionių kelia švino plokštelėje išraižyti paslaptingi ženklai, kuriuos stengiasi iššifruoti senųjų kalbų specialistai, apyrankė su rytietiškais rašmenimis.
Pastaraisiais metais rasta apie 400 medžio dirbinių, iškasama labai daug odos atraižų. Kasinėjimo vietose gruntinio vandens lygis yra gana aukštai, todėl visi radiniai gulėjo šlapiame grunte. Dėl šios priežasties tiek odos, tiek medžio radiniai palyginti neblogai išsilaikė. Tačiau dėl tos pačios priežasties jie turi būti nedelsiant atsargiai nuplauti, dezinfekuoti, kad nepelytų, lėtai džiovinami iki pastovios drėgmės, sutvirtinami.
Per visus Restauravimo skyriaus gyvavimo metus sutvarkyta ir paruošta ilgalaikiam saugojimui apie 20 tūkst. vnt. įvairių odos atraižų, batų fragmentų. Iš didelio kiekio batų detalių rekonstruota 10 skirtingų dydžių (maži vaikiški, vyriški) ir modelių odinės avalynės, dar keletas bus baigta artimiausiu metu. Vienas seniausių batelių rastas su įvertu odiniu raišteliu. Restauruotos ir susiūtos viena pirštuota ir 2 kumštinės pirštinės, pavalkai, pobalnis, 8 peilių ir durklų makštys, 2 knygų viršeliai, antspaudo dėklas. Makštys puoštos ažūriniu ornamentu, knygų viršeliai ir antspaudo dėklas – reljefiniais įspaudais. Įdomus radinys – XV a. odinė piniginė, kurios viena pusė puošta šilkiniais siūlais.
Šiuo metu iki galo konservuota 150 smulkių medžio dirbinių. Tai – statinaičių dangčiai, kuokos, dubenys.
Konservuotas ir šiuo metu rekonstruojamas kubilas, kurio skersmuo 0,6 m, o statinių aukštis – 0,5 m. Šis, savaime išskirtinis, radinys įdomus dar ir tuo, kad buvo rastas 2 m gylio šulinyje. Šulinys suręstas iš 1,4 m ilgio ir 0,2 m pločio lentelių. Šiuo metu šulinys konservuojamas ir bus demonstruojamas atstatytuose Valdovų rūmuose. Baigiamas konservuoti ir vežimo ratas.
Pažymėtina, kad tai ne vieninteliai unikalūs didelių gabaritų radiniai, atkasti Žemutinės pilies teritorijoje. Apie čia buvusį patogų gyvenimą liudija rasti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžiai, latakas.
Vandentiekio sistemą sudarė apvalūs rąstai, kurių viduje per visą ilgį išgręžtos vamzdžio pavidalo kiaurymės. Rąstai tarpusavyje sujungti geležinėmis movomis. Vienas toks 6 m ilgio rąstas bei 3 m ilgio latako fragmentas taip pat konservuojamas.
Kanalizacijos vamzdis savo gabaritais yra didesnis už vandentiekio vamzdį ir lataką. Tai trys 0,5 m skersmens rąstai, dešimt 3 m ilgio, 0,5 m pločio lentų, 8 pleištai, 6 mažesnės lentelės. Visų šių daiktų konservavimas, o ypač restauravimas, yra sudėtingas, problemiškas ir ilgalaikis procesas.
Gausiausios yra keramikos dirbinių kolekcijos. Tai daugiausia buitinės paskirties dirbiniai – įvairios keptuvės, gertuvės, puodai, ąsočiai, ornamentuotos lėkštės. Restauruotas vienas bokalas. Dėmesio verta pypkių kolekcija. Pastaruoju metu pradėti konservuoti dirbiniai iš stiklo.
Įspūdingiausią grupę sudaro kokliai. Iš didelio kiekio koklių visiškai restauravus po vieną – du skirtingų tipų koklius, Pilių tyrimo centre sukaupta viena didžiausių koklių kolekcijų Europoje ( beveik 200 vnt.). Įdomiausi herbiniai kokliai su Bonos Sforcos, Sapiegų, kitų didikų herbais, kokliai su mistinėmis būtybėmis.
„Kiškių ir žvėrių vardu, įsakau jums – viena, du. Sustabdyt tuojau orkestrą, suimtas esi maestro“. Kas iš mūsų neatsimena šių eilučių iš nuotaikingos K. Binkio poemos „Kiškių sukilimas“. Pasirodo, senovės meistrai irgi nestokojo išmonės ir humoro jausmo. Restauruota linksma koklių serija, vaizduojanti medžioklės sceną, kurioje ne medžiotojas gaudo kiškius, bet atvirkščiai – kiškiai pagauna ir iškepa medžiotoją.
Pagal rastus ir restauruotus koklius pavyko apskaičiuoti pilyje buvusios krosnies matmenis, nustatyti jos formą ir atkurti autentišką krosnies maketą.
Dalis visų skyriuje konservuotų ir restauruotų radinių eksponuojama Taikomosios dailės muziejuje atidarytoje parodoje „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų radiniai“. Maloniai prašome apsilankyti.
Be materialaus radinių išsaugojimo, ne mažiau svarbu tai, kad archeologai gauna visą juos dominančią informaciją apie radinius iki archeologinių ataskaitų parengimo. Nuvalius radinius, atsidengia dangos, išryškėja įvairūs spaudai, rašmenys, meistrų ženklai, puošybos elementai, ornamentai, odos struktūra. Operatyviai atliekama mikrocheminė metalų lydinių ir dangų analizė. Visa tai leidžia archeologams sukaupti daugiau mokslinės medžiagos.
Mūsų skyriaus restauratorės eksponavo savo darbus ir skaitė pranešimus tarptautinėse restauratorių konferencijose Rygoje, Taline, Helsinkyje. Du kartus iš eilės skyriaus keramikos restauratorės restauruoti kokliai respublikiniame restauruotų radinių konkurse buvo pripažinti geriausiu darbu.
Skyrius bendradarbiauja su P. Gudyno muziejinių vertybių restauravimo centru, Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto bei Chemijos instituto chemikais. Kartu atliekami moksliniai tyrimai, rašomi bendri straipsniai, diegiamos naujos technologijos.
Restauratorė ekspertė L. Vedrickienė visų Lietuvos restauravimo centrų veiklos apžvalgoje Pilių tyrimo centro Restauravimo skyrių pagal atliekamų darbų apimtis ir jų sudėtingumą priskiria prie trijų didžiausių, t.y. po Lietuvos dailės muziejaus P. Gudyno ir Lietuvos nacionalinio muziejaus restauravimo centrų.

Atviri. Artimi. Įkvepiantys

Bendradarbiaukime

+370 5 2790918 labadiena@museums.lt

Arba užpildykite šią formą:

Į viršų