TEATRINĖS FOTOGRAFIJOS PRADŽIA ŠIAULIUOSE

Asta Katkienė,
Šiaulių „Aušros“ muziejus
 

1 pav. Prie Šiaulių teatro fotografijos ištakų stovėjusį fotografą Stasį Ivanauską nežinomas kolega įamžino Vilniuje apie 1960 metus. Nuotr. iš „Aušros“ muziejaus archyvo

2 pav. Scena iš vieno pirmųjų pokario metais Šiaulių teatre pastatytų spektaklių – Juozo Grušo „Tėvas ir sūnus“. Iš kairės: aktoriai J.Zubėnas, B.Raubaitė. Nuotr. iš „Aušros“ muziejaus archyvo

2004 m. kovo 18 d. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Fotografijos muziejuje atidaryta Tarptautinei teatro dienai skirta fotografijų, ir ne tik jų, paroda „Teatrinės iliuzijos ir realijos“. Joje eksponuojami eskizai, baldinis rekvizitas, butaforija, kostiumai iš Šiaulių dramos teatro bei Šiaulių „Aušros“ muziejaus fondų. Reikšmingą vietą užima ir fotografijos, kuriose užfiksuoti meniniai aktorių portretai ar spektaklių scenos.
Šiandien matyti vieną ar kitą aktorių fotografijose – įprasta. Tuo tarpu XIX a. 2 pusėje tai buvo nauja, nematyta bei įspūdinga. Pirmasis Lietuvoje pradėjęs fotografuoti nusigrimavusius bei persirengusius aktorius – Aleksandras Vladislavas Štrausas (1834-1896). Jis, vienas žymiausių Vilniaus fotografų, kruopščiai apgalvojo kompoziciją, daug dėmesio skyrė griežtumui ir darnai, portretuojamojo asmens individualiai išraiškai ir portretinę fotografiją pabandė paversti menine. Tai atsiskleidžia teatrinėse fotografijose, kuriose nusigrimavę Vilniaus miesto aktoriai vilki sceninius drabužius. Jie pozuodavo portretams arba vaizduodavo mizanscenas iš spektaklių.
Teatrinė fotografija Šiaulius pasiekė kiek pavėlavusi. Manoma, jog pirmasis užfiksavęs keletą scenų iš prieškario metais Šiauliuose pastatytų spektaklių – dailininkas Gerardas Bagdonavičius (1901-1986). Jis gimė Radviliškyje, Pirmojo pasaulinio karo metus praleido Rusijoje. Grįžęs į Lietuvą, Šiaulių berniukų gimnazijoje dirbo piešimo mokytoju. Iki Antrojo pasaulinio karo Šiaulių dramos teatre kūrė spektakliams dekoracijas, drabužius, baldų rekvizitą. Tarp gausaus G. Bagdonavičiaus kūrybinio palikimo, saugomo Šiaulių „Aušros“ muziejuje, yra keletas fotografijų, kuriose užfiksuoti prieškario bei pokario laikotarpiu Šiauliuose pastatyti spektakliai. Tai – A. Denerio ir E. Kormono „Teismo klaida“ (1932 m.), Žano Bastisto Moljero „Tartiufas“ (1933 m.), Frydricho Šilerio „Klasta ir meilė“ (1939 m.), Žano Batisto Moljero „Šykštuolis“ (1946 m.), T. Gabės „Pelenė“ (1947 m.), Augusto Jakobsono „Kova be fronto linijos“ (1948 m.).
Per Antrąjį pasaulinį karą Šiauliai buvo beveik sugriauti. Sudegė ir teatro pastatas. Šie skaudūs karo padariniai užfiksuoti unikaliose Stasio Ivanausko fotografijose. S. Ivanauskas gimė 1917 m. Radviliškio valsčiuje. 1924 m. persikraustė į Šiaulius, kur, baigęs pradinę mokyklą G. Zilbermano fotolaboratorijoje buvo fotografo M. Fligelio mokinys bei padėjėjas. Išmokęs amato, nuo 1940 m. pradėjo dirbti Šiaulių „Aušros“ muziejuje, o nuo 1945 m. – ir Šiaulių dramos teatre fotografu.
Jau pirmaisiais pokario metais Šiaulių dramos teatro repertuare reikšmingą vietą užėmė nacionalinė dramaturgija. Pastatyta lietuvių tarybinių rašytojų pjesių aktualiomis praeities ir gyvenamojo meto temomis, kūrinių inscenizacijų. S. Ivanausko archyve (Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugoma 9 tūkst. negatyvų) yra vieno pirmųjų pokario spektaklių – Juozo Grušo „Tėvas ir sūnus“ (1945 m.) fotografijų. Portretams pozavo žymios Šiaulių teatro žvaigždės: Vanda Venckutė, Elena Bindokaitė, Stasys Paska, Potencija Pinkauskaitė bei kiti aktoriai. Beveik 10 metų išdirbęs teatre, S. Ivanauskas užfiksavo daugiau nei 50 spektaklių pastatymų: Viktoro Miliūno inscenizuotą Žemaitės „Marti“ (1946 m.), Boriso Dauguviečio „Uždavinys“ (1947 m.), Aleksandro Ostrovskio „Ne visuomet katinui užgavėnės“ (1949 m.), Janio Rainio „Pūsk, vėjeli!“ (1951 m.), Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės „Pinigėliai“ (1953 m.), Jono Avyžiaus „Baltieji gluosniai“ (1954 m.) ir kt.
Fotografų G. Bagdonavičiaus ir S. Ivanausko užfiksuoti prieškario bei pokario pirmieji Šiaulių dramos teatro spektakliai – Šiauliams neįkainojama istorinė vertybė, padedanti ne tik atskleisti teatro esmę, bet ir pažinti jo sielą – aktorius.

Atviri. Artimi. Įkvepiantys

Bendradarbiaukime

+370 5 2790918 labadiena@museums.lt

Arba užpildykite šią formą:

Į viršų