PILIES IKONOGRAFIJA IR GINKLAI GEDIMINO PILIES BOKŠTE

Tadas ŠĖMA, Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos skyrius

 

1 pav. V. Valužio nuotr.
2 pav. Aukštutinės pilies maketas, padarytas pagal Sigito Lasavicko rekonstrukciją. V.Valužio nuotr.
3-4 pav. Ekspozicijos Gedimino pilies bokšte fragmentai su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto į Žalgirio mūšį vestų lietuviškų pulkų vėliavų rekonstrukcijomis, autentiškais XIII – XVIII a. ginklais ir amunicija. V. Valužio nuotr.

Vilniaus senamiestyje, Neries ir Vilnelės santakoje, ant vieno iš seniausių Lietuvos piliakalnių, stūkso Aukštutinės pilies griuvėsiai. Šiandien iš didelės ir stiprios pilies išliko tik atskiri statiniai: rūmų ir gynybinių sienų fragmentai, pietinio bokšto pamatai ir trijų aukštų 20 m aukščio vakarinis bokštas, kuriame ir yra įkurta Gedimino pilies bokšto ekspozicija. Archeologiniai tyrinėjimai liudija, kad XI-XIII a. čia jau stovėjusi medinė pilis. Nors Vilnius neminimas istoriniuose šaltiniuose nei Lietuvos karaliaus Mindaugo, nei pomindauginiais laikais, tačiau Vilniaus pilis galėjo būti viena svarbesniųjų, jei ne pati pagrindinė. Pagal nusistovėjusią tradiciją Vilniaus kaip sostinės įkūrimas siejamas su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino vardu, kuris paminėjo Vilnių savo laiškuose 1323 m. Tais pačiais metais pirmąkart paminėta ir Vilniaus pilis. Dar valdant Gediminui perstatyta ir mūru sustiprinta Aukštutinė pilis, kalno papėdėje – Žemutinė pilis bei ant šalia esančio Plikojo kalno Kreivoji pilis sudarė vientisą įtvirtintą gynybinį kompleksą. XIV a. antrojoje pusėje kryžiuočių antpuoliai intensyvėjo, jų pulkai ne kartą puolė miestą. Vilnius buvo sudegintas kelis kartus, 1390 m. sudegė ir Kreivoji pilis, Aukštutinė pilis nebuvo paimta. Paskutinis Aukštutinės pilies perstatymas susijęs su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto vardu. Po 1419 m. didelio gaisro Vilniuje Vytauto įsakymu pilį greitai imtasi atstatyti. Tada kalno viršuje iškilo aukšta mūrinė gynybinė siena su trimis bokštais: pietinėje, vakarinėje ir šiaurinėje kalno dalyje bei trijų aukštų mūriniais gotikiniais rūmais rytinėje kalno dalyje, kurių griuvėsiai išlikę iki mūsų dienų. Po Žalgirio mūšio Aukštutinė pilis neteko gynybinės reikšmės, o XVI a. pabaigoje valdovai galutinai apleido Vilnių. Keitėsi pastatų paskirtis, pilį pradėjo valdyti Vilniaus vaivados. XVII a. pradžioje Aukštutinė pilis buvo pritaikyta bajorų kalėjimui, bet dėl avarinės būklės netrukus jis buvo iškeltas. Aukštutinė pilis labai nukentėjo 1655-1661 m. karų su Rusija metu. Nuo to laiko pilis buvo apleista, daugiau nebebuvo atstatyta, pamažu virto griuvėsiais. Tik XIX a. pradžioje, kai Aukštutinės pilies pastatų griuvėsiai ėmė grėsti papėdėje stovinčiam arsenalui, buvo susirūpinta jų remontu. 1816-1817 m. architektas Žozefas Puasje konservavo pilies mūrus ir du bokštus bei sutvirtino slenkantį pilies kalną. Pilies karinės ir gynybinės funkcijos epizodiškai buvo atnaujintos per 1831 m. sukilimą Lietuvoje, kai Vilniaus pilių teritorijoje buvo įrengta antros kategorijos tvirtovė, veikusi iki 1878 m. Panaikinus tvirtovę, buvo leista Pilies kalną lankyti miestiečiams. Carinės administracijos sprendimu vakariniame bokšte buvo įrengtas sargybos postas, o 1838 m. ant jo pastatytas dviaukštis medinis optinio telegrafo antstatas. 1895-1896 m. Pilies kalno rytiniu šlaitu buvo nutiestas kelias į Aukštutinę pilį, sutvirtinti ir apsodinti medžiais kalno šlaitai, konservuoti pastatai, o papėdė aptverta medine tvora. Tik XX a. pilimi susirūpinta kaip kultūros ir istorijos paminklu. 1930-1939 metais buvo nugriautas vakarinio bokšto medinis antstatas, atstatytas trečias aukštas ir virš jo įrengta apžvalgos aikštelė, konservuoti gotikinių rūmų griuvėsiai. Po Antrojo pasaulinio karo, 1948-1960 m. apgadintas vakarinis bokštas buvo atstatytas, sutvarkyta kalno teritorija. Paskutinį kartą bokšto remonto ir atnaujinimo darbai buvo atlikti 1995 m. 2003 m. pastatytas keleivinis keltuvas, pakeliantis lankytojus į kalną. 1919 m. sausio 1 d. Gedimino pilies bokšte Lietuvos trispalvę kaip laisvos Lietuvos ženklą iškėlė Lietuvos savanorių būrys. Iškėlime dalyvavo pirmasis Lietuvos savanoris karininkas Kazys Škirpa, komendantūros adjutantas Petras Gužas, karo valdininkas Jonas Nistelis, pirmasis savanoris kareivis Stasys Butkus, kareiviai Albinas Rauba, Romualdas Marcalis, Pranas Plauska, Jonas Norvilas, Mikas Slyvauskas, Vincas Steponavičius. Ši diena tapo valstybine švente – Lietuvos vėliavos diena. Kasmet šią dieną rengiama iškilminga vėliavos pakeitimo ceremonija. Vakariniame Gedimino pilies bokšte 1960 m. buvo įrengta ekspozicija. Po 1995 m. remonto bokšto ekspozicija iš esmės buvo atnaujinta. Muziejus ir toliau ketina pastoviai ją keisti. Kadangi pilies bokštas gan gausiai lankomas ne tik turistų, bet ir pačių lietuvių, kaip viena puikiausių miesto apžvalgos aikštelių, o ekspozicinis plotas yra labai nedidelis, negausiu eksponatų kiekiu siekiama akcentuoti Aukštutinės pilies gynybinį pobūdį. Cokoliniame aukšte eksponuojamas skulptoriaus Vinco Grybo sukurtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto, kurio valdymo metais buvo pastatyta mūrinė Aukštutinė pilis, biustas. Kiekvienam lietuviui svarbų ir įsimintiną įvykį primena memorialinė lenta su pirmą kartą Gedimino kalno pilies bokšte atkurtos Naujųjų laikų Lietuvos valstybės vėliavą iškėlusių kariškų pavardėmis. Pirmame bokšto ekspozicijos aukšte lankytojai tarsi vėl nugrimzta į praeitį, kur kaip ant delno gali pasižvalgyti po senovinį Vilnių. Dviejuose maketuose, padarytuose pagal Sigito Lasavicko ir Vlado Drėmos rekonstrukcijas, galima akimis paklaidžioti po XIV a. Aukštutinę, Žemutinę ir Kreivąją pilis, bei pamatyti kaip pasikeitė Aukštutinės ir Žemutinės pilių vaizdas XVIII amžiuje. Greta kabančiose senose fotografijose galima išvysti kaip atrodė Aukštutinė pilis XIX amžiaus antroje pusėje – XX amžiaus pirmajame dešimtmetyje. Siaurais laipteliais pakilus į antrą aukštą, patenkama į ekspozicinę salę, kurioje eksponuojamos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto vestų į Žalgirio mūšį lietuviškų pulkų vėliavų rekonstrukcijos, autentiški XIII – XVIII a. ginklai ir amunicija. u Nuo bokšto viršuje įrengtos apžvalgos aikštelės atsiveria nuostabi miesto panorama.

Atviri. Artimi. Įkvepiantys

Bendradarbiaukime

+370 5 2790918 labadiena@museums.lt

Arba užpildykite šią formą:

Į viršų